Nuostolių apskaičiavimo ypatumai teisės požiūriu teikiant ieškinius dėl žalos atlyginimo konkurencijos teisės pažeidimų bylose
Krasovska, Galina |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-2100.
Šio darbo esmė ir tikslas – išanalizuoti nuostolių nustatymo ypatumus konkurencijos teisės pažeidimų bylose, įvertinant trijų kertinių elementų – įrodymų atskleidimo, ekonominės analizės ir teismo diskrecijos – reikšmę ir sąveiką šiame procese. Pasitelkiant praktinius pavyzdžius, atskleidžiama, kaip šių elementų visuma padeda įveikti informacinę asimetriją bei neapibrėžtumą, kylantį dėl hipotetinio scenarijaus, siekiant užtikrinti veiksmingą nukentėjusių asmenų teisę į žalos atlyginimą. Analizės rezultatai atskleidė, kad viena problemiškiausių sričių išlieka ekonominis vertinimas: sudėtingos ekonometrinės analizės dažnai sukuria dar didesnį neapibrėžtumą, todėl teismai jas atmeta kaip nepatikimas dėl nepagrįstų, prieštaringų ar šališkų rezultatų. Esminis vaidmuo tenka teismui – įrodžius žalos faktą ir esant objektyviam praktiniam negalėjimui nustatyti tikslų dydį, teismas žalos dydį nustato apytikriai. ESTT jurisprudencija apytikrį žalos įvertinimą laiko papildoma priemone, taikoma tik tada, kai tikslaus dydžio nustatyti objektyviai neįmanoma, ir akcentuoja ieškovo pareigą rinkti įrodymus. Tačiau nacionalinių teismų praktika rodo, kad apytikris nustatymas taikomas beveik visais atvejais. Apytikris įvertinimas de facto tampa pagrindiniu instrumentu, užtikrinančiu teisę į kompensaciją. Ryškėja tendencija siekti vienodų minimalių rezultatų, ypač sunkių pažeidimų, tokių kaip karteliai ES mastu, atvejais. Lietuvos teismų praktika šioje srityje išlieka fragmentiška ir ribota, tačiau tai nėra teismų kompetencijos problema – mažą bylų skaičių lemia ne teisinės, o praktinės kliūtys.
This thesis aims to analyze the peculiarities of damages quantification in competition law infringement cases, examining the role and interaction of three core elements: disclosure of evidence, economic analysis, and judicial discretion. Using practical examples, the thesis examines how these elements help deal with information asymmetry and the uncertainty that comes with counterfactual analysis, ensuring that victims have a real chance to obtain compensation. The analysis shows that economic assessment remains one of the most challenging areas: complex econometric analyses often create further uncertainty, leading courts to reject them as unreliable due to unfounded, contradictory, or biased results. The court plays a central role – once harm is established and precise quantification is objectively impossible, the court estimates the amount of damages based on the available evidence. CJEU case law treats judicial estimation as a supplementary measure, applicable only where precise quantification is objectively impossible, and emphasizes the claimant's duty to gather evidence. However, national courts apply it in almost every case. Judicial estimation has de facto become the primary tool for ensuring the right to compensation. A growing trend toward uniform minimum outcomes can be observed, particularly in cases involving serious infringements such as EU-wide cartels. Lithuanian case law in this area remains limited, but this is not a question of judicial competence – the low number of cases is driven by practical rather than legal barriers.