Sukčiavimo kriminalistinės charakteristikos pokyčiai technologijų įtakoje

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės ir paslaugų skaitmenizavimas vis dažniau perkelia kasdienius veiksmus į elektroninę erdvę, technologiniai pokyčiai sudaro sąlygas sukčiavimui įgyti naujas formas. Apgaulės įgyvendinimas tampa greitesnis, masiškesnis ir sunkiau kontroliuojamas, o kartu ir sudėtingesnis tiriant. Sukčiavimo elektroninėje erdvėje tyrimą apsunkina šių nusikalstamų veikų tarptautinis pobūdis, kaltininkų tapatybės slėpimas, skaitmeninių pėdsakų laikinumas ir ribotos galimybės operatyviai gauti esminius duomenis. Dėl šių priežasčių dalis pradėtų tyrimų, atlikus visus įmanomus ir racionalius veiksmus, - sustabdomi, nenustačius įtariamojo asmens. Šiame magistro baigiamajame darbe siekiama atskleisti sukčiavimo kriminalistinės charakteristikos pokyčius technologinės raidos kontekste ir įvertinti jų reikšmę sukčiavimo elektroninėje erdvėje tyrimo organizavimui. Darbe analizuojami šiuolaikiniai sukčiavimo modeliai, jų realizavimo būdai ir su juo susijusi požymiai. Teoriniame lygmenyje nagrinėjama kriminalistikos ir sukčiavimo tyrimo metodikų istorinė raida, sukčiavimo teisinis reguliavimas, kriminalistinė charakteristika, išskiriant veikos dalyką, padarymo būdus, naudojamus įrankius ir priemones. Praktinėje darbo dalyje analizuojami ikiteisminio tyrimo pradėjimo ypatumai, tipinės tyrimo situacijos, tyrimo kryptys ir dažniausiai pasitaikančios kliūtys, vertinamas aukos ir kaltininko portretas kaip kriminalistinės charakteristikos sudedamieji elementai, taip pat aptariamos sukčiavimo elektroninėje erdvėje tendencijos ir prevencijos kryptys. Tyrimas grindžiamas teisės aktų ir teismų praktikos analize, mokslinės literatūros vertinimu, empirinių duomenų analize bei ekspertinių interviu įžvalgomis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad technologijų įtakoje sukčiavimo kriminalistinė charakteristika kinta iš esmės: apgaulės mechanizmas ir pėdsakų susidarymo vieta vis dažniau persikelia į skaitmeninę erdvę, o nusikalstamos veikos vykdymas siejamas su nuotoline komunikacija, tarpinėmis paslaugomis ir anonimiškumą užtikrinančiomis priemonėmis. Tyrimas parodė, kad vien formali sukčiavimo sudėties požymių analizė ne visuomet leidžia pakankamai tiksliai suprasti veikos mechanizmą ir tyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl kriminalistinės charakteristikos elementų taikymas turi esminę praktinę reikšmę planuojant pirminius procesinius veiksmus, nustatant tikėtinus duomenų šaltinius ir formuojant tyrimo versijas. Taip pat nustatyta, kad sukčiavimo elektroninėje erdvėje tyrimo rezultatyvumą labiausiai riboja ilgi duomenų gavimo terminai, tarptautinio bendradarbiavimo praktiniai barjerai, greitas lėšų judėjimas ir skaitmeninių pėdsakų laikinumas. Atsižvelgiant į tai, darbe pagrįstas poreikis tobulinti metodines rekomendacijas dėl sukčiavimo elektroninėje erdvėje tyrimo, jas labiau pritaikant prie skirtingų sukčiavimo veikimo modelių, aiškiau apibrėžiant reikšmingus duomenų šaltinius ir neatidėliotinų veiksmų seką, taip pat nuosekliai stiprinant prevencines priemones, orientuotas į ankstyvą apgaulės atpažinimą ir savalaikį reagavimą.

As the digitalisation of society and public and private services increasingly transfers everyday activities into the electronic environment, technological developments create conditions for fraud to assume new forms. The execution of deception becomes faster, more widespread and more difficult to control, and consequently more complex to investigate. The investigation of fraud committed in the electronic environment is hindered by the transnational nature of such criminal activity, the concealment of offenders’ identities, the temporary nature of digital traces and limited possibilities to obtain essential data promptly. For these reasons, some initiated investigations, despite the performance of all possible and reasonable procedural actions, are suspended due to the failure to identify a suspect. This master’s thesis aims to reveal changes in the criminalistic characteristics of fraud in the context of technological development and to assess their significance for the organisation of investigations into fraud committed in the electronic environment. The study analyses contemporary fraud models, their methods of implementation and the characteristics relevant to investigation. At the theoretical level, the historical development of criminalistics and fraud investigation methodologies is examined, along with the legal regulation of fraud and its criminalistic characteristics, distinguishing the object of the offence, methods of commission, tools and means employed. The practical part of the thesis analyses the specifics of initiating pre-trial investigations, typical investigative situations, investigative directions and the most common obstacles encountered in practice. The victim’s and offender’s profiles are assessed as constituent elements of criminalistic characteristics, and trends in fraud committed in the electronic environment as well as key directions of prevention are discussed. The research is based on the analysis of legal acts and case law, the evaluation of academic literature, the analysis of empirical data and insights obtained from expert interviews. The research findings demonstrate that technological development fundamentally alters the criminalistic characteristics of fraud. The mechanism of deception and the location of trace formation increasingly shift into the digital environment, while the commission of criminal acts is commonly associated with remote communication, intermediary services and anonymity-enhancing measures. The study shows that a solely formal analysis of the statutory elements of fraud does not always allow for a sufficiently precise understanding of the actual mechanism of the offence and the circumstances relevant to investigation. Consequently, the application of criminalistic characteristics plays a crucial practical role in planning initial procedural actions, identifying probable sources of data and formulating investigative versions. It was also established that the effectiveness of investigations into fraud in the electronic environment is primarily limited by lengthy data acquisition procedures, practical barriers to international cooperation, rapid movement of funds and the 140 transient nature of digital traces. In view of these findings, the thesis substantiates the need to improve methodological recommendations for investigating fraud in the electronic environment by adapting them more closely to different operational fraud models, more clearly defining relevant data sources and sequences of urgent actions, and consistently strengthening preventive measures focused on early detection of deception and timely response.