Vaiko teisių apsaugos specialistų veiklos ypatumai paimant vaiką iš nesaugios šeimos aplinkos

Tyrimo tema: vaiko teisių apsaugos specialistų veiklos ypatumai paimant vaiką iš nesaugios šeimos aplinkos. Tyrimo tikslas: atskleisti teoriškai ir empiriškai vaiko teisių apsaugos specialistų veiklos ypatumus paimant vaiką iš nesaugios šeimos aplinkos. Tyrimo uždaviniai: 1. Pateikti šeimos, kaip pagrindinio vaiko apsaugą užtikrinančio instituto funkcijas bei institucijų vaidmenį vaiko teisių užtikrinime. 2. Atskleisti vaiko teisių apsaugos procedūras, esant vaiko teisių pažeidimams šeimos aplinkoje. 3. Aptarti vaiko teisių apsaugos specialistų veiklos ypatumus ir kompetencijas paimant vaiką iš nesaugios šeimos aplinkos teoriniu ir teisiniu aspektais. 4. Pateikti vaiko teisių apsaugos specialistų veiklos praktinę realiją paimant vaiką iš nesaugios šeimos aplinkos. Tyrimo metodai: Teoriniai metodai: mokslinės literatūros ir teisės aktų, susijusių su tema, analizė, siekiant atkleisti šeimos kaip pagrindinio vaiko apsaugą užtikrinančio instituto vaidmenį, vaiko teisių apsaugos sistemos ypatumus, esant vaiko teisių pažeidimams šeimos aplinkoje, vaiko teisių apsaugos specialistų veiklos kryptis ir jiems reikiamas kompetencijas, patiriamus iššūkius paimant vaiką iš nesaugios šeimos aplinkos. Empiriniai metodai: darbe taikomas kokybinio tyrimo metodas pusiau struktūruotas interviu, siekiant atskleisti vaiko teisių apsaugos specialistų veiklos praktinę realiją paimant vaiką iš nesaugios šeimos aplinkos, remiantis jų patirtimi. Tyrimo duomenų analizei taikyta kokybinė turinio analizė. Tyrimo rezultatai: Empiriniu tyrimu atskleista vaiko paėmimo iš jam nesaugios šeimos aplinkos praktinio įgyvendinimo raiška, veiksniai, padedantys vaiko teisių apsaugos specialistui profesionaliai spręsti vaiko paėmimo iš nesaugios šeimos aplinkos problemą, iššūkiai, kylantys vaiko teisių apsaugos specialistui, paimant vaiką iš nesaugios šeimos aplinkos ir jų sprendimas, vaiko paėmimo iš nesaugios šeimos aplinkos proceso tobulinimo galimybės. Tyrimo duomenys atskleidė, kad priežastys, dėl kurių reikia vaiką paimti iš nesaugios šeimos aplinkos yra tėvų alkoholio vartojimas, smurtas prieš vaiką, jo nepriežiūra, tėvų priklausomybė nuo psichotropinių medžiagų, blogos vaiko gyvenimo sąlygos taip pat vaikas paimamas iš šeimos, kai atsisako gyventi su tėvais dėl patirtų išgyvenimų. Vaiko paėmimo iš šeimos proceso metu specialistai vertina riziką. Jie renka informaciją apie šeimą, atlieka esamų ar buvusių šeimos problemų analizę, įvertina vaiko situaciją Taip pat specialistai, atvykę į šeimos buvimo vietą, išklauso vaiko tėvus apie situaciją šeimoje, pabendrauja su vaiku. Esant poreikiui, kai tėvai elgiasi agresyviai arba yra požymių, kad tėvai galimai apsvaigę nuo alkoholio, pasitelkiama policijos pareigūnų pagalba. Tyrimo duomenys parodė, kad esant poreikiui užtikrinti vaikui saugią aplinką, specialistai kartus su vaiko tėvais ieško kur laikinai apgyvendinti vaiką. Specialistai išskyrė, kad vaiką apgyvendina pas giminaičius arba budinčius globotojus. Tyrimas atskleidė, kad specialistai paimdami vaiką iš nesaugios šeimos aplinkos išgyvena jausmų ambivalentiškumą, liūdesį. Tyrimo metu buvo atskleista, kad specialistai jaučiasi sukrėsti, pikti, dėl vaiko tėvų elgesio, kuris žaloja ir daro neigiama įtaką vaikui. Specialistai patiria ir teigiamus jausmus galėjo padėti vaikui. Vaiko paėmimas iš nesaugios šeimos aplinkos sukelia įvairias tėvų emocijas ir reakcijas. Tyrimo duomenys parodė, kad tėvai elgiasi priešiškai, grasina specialistams, įžeidinėja juos. Pasitaiko atvejų kai vaiko tėvai geranoriškai bendradarbiauja su specialistais, mandagiai bendrauja. Tyrimo duomenys atskleidė, kad specialistui profesionaliai spręsti vaiko paėmimo problemą padeda jo asmeniniai resursai: empatija, komunikacijos įgūdžiai, profesinis pasiruošimas, kritinis mąstymas, emocinis atsparumas, atsakingumas, bendradarbiavimo įgūdžiai. Tyrimo duomenys parodė, kad vaiko paėmimo procese svarbus ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir organizacijos veiksniai, kurie daro įtaką sklandžiam vaiko paėmimui: mokymai skirti specialistams, bendradarbiavimas su policijos pareigūnais, socialiniais darbuotojais, dalinimasis patirtimi su kolegomis, kokybiškas funkcijų atlikimas, dalinimasis informacija, veiksmų koordinavimas. Specialistai paimdami vaiką iš nesaugios šeimos aplinkos susiduria su iššūkiais, susijusiais su vaikų apgyvendinimu, tėvų ir vaikų priešiškumu, krizinės situacijos valdymu, bei vaikų emocijų valdymu. Tyrimo duomenys parodė, kad problemas, iškilusiais vaiko paėmimo procese, vaiko teisių apsaugos specialistai sprendžia pasitardami su kolegomis, komunikuodami su tėvais ramiu tonu, taip pat, jei situacija tampa nevaldoma, pasitelkiama ir policijos pareigūnų pagalba. Tyrimo duomenys atskleidė, kad specialistai įžvelgia spragas, kurios daro įtaką sklandžiam vaiko paėmimui iš šeimos: mokymų trūkumas, specialistų nebendradarbiavimas, teisės aktų dažna kaita. Tyrimo duomenys rodo, kad norint tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą svarbu didinti specialistų kompetencijas, rengti daugiau tikslinių mokymų, atliepiant specialistų poreikius jų profesinėje veikloje.

Research topic: The specifics of child protection specialists’ work when removing a child from an unsafe family environment. Research aim: To theoretically and empirically reveal the specifics of child protection specialists’ work when removing a child from an unsafe family environment. Research objectives: 1. To present the functions of the family as the main institution ensuring child protection and the role of institutions in guaranteeing children’s rights. 2. To reveal child protection procedures in cases of children’s rights violations in the family environment. 3. To discuss the specifics and competencies of child protection specialists’ work from both theoretical and legal perspectives when removing a child from an unsafe family environment. 4. To present the practical realities of child protection specialists’ work when removing a child from an unsafe family environment. Research methods: Theoretical methods: Analysis of scientific literature and legal acts related to the topic, aiming to reveal the role of the family as the main institution ensuring child protection, the specifics of the child protection system in cases of rights violations, directions of specialists’ work and the competencies required, and the challenges experienced when removing a child from an unsafe family environment. Empirical methods: The study used a qualitative research method – semi-structured interviews – to reveal the practical reality of child protection specialists’ work when removing a child from an unsafe family environment, based on their experience. Qualitative content analysis was applied to analyse the research data. Research results: The empirical research revealed the expression of the practical implementation of child removal from an unsafe family environment, the factors that help child protection specialists professionally address such situations, the challenges they face during the process, and ways of solving them, as well as opportunities for improving the process. The data showed that the main reasons for removing a child from the family include parents’ alcohol abuse, violence against the child, neglect, parental addiction to psychoactive substances, poor living conditions, and the child refusing to live with parents due to experienced trauma. During the removal process, specialists assess risk by collecting family information, analysing existing or past problems, and evaluating the child's situation. When visiting the family’s location, specialists speak to the parents and the child. If needed, especially when parents behave aggressively or appear intoxicated, police assistance is requested. The data also revealed that specialists, together with the parents, look for temporary accommodation for the child, typically placing them with relatives or foster carers. The research showed that specialists experience ambivalent emotions, sadness, and even shock and anger over the harm caused by the parents. At the same time, they experience positive emotions from having been able to help the child. The child’s removal also evokes various emotional responses from parents, including hostility, threats, and insults toward specialists, though some parents are cooperative and polite. The data revealed that personal qualities help specialists professionally handle the process: empathy, communication skills, professional preparedness, critical thinking, emotional resilience, responsibility, and teamwork abilities. Interinstitutional cooperation and organizational factors also influence the smoothness of the process. These include training for specialists, cooperation with police and social workers, sharing experiences with colleagues, proper performance of functions, information exchange, and action coordination. Challenges include child accommodation, hostility from parents and children, crisis management, and managing children’s emotions. Specialists deal with these by consulting colleagues, speaking calmly with parents, and, if necessary, involving the police. Gaps affecting the process include a lack of training, poor cooperation among specialists, and frequent legal changes. The findings suggest that improving the child protection system requires enhancing specialist competencies, organizing more targeted training, and addressing professional needs.