Įtariamųjų asmenų apklausų atlikimo taktika
Prakuraitis, Paulius |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1619.
Baigiamasis magistro darbas skirtas įtariamojo apklausos procesui išanalizuoti įvairiais aspektais – teisiniu, procesiniu, kriminalistiniu ir psichologiniu. Įtariamojo apklausa yra vienas svarbiausių ir dažniausiai taikomų baudžiamojo proceso veiksmų, todėl aktualumas grindžiamas poreikiu užtikrinti efektyvią, etišką ir žmogaus teises gerbiančia apklausos taktiką. Tyrime atskleista, kad Lietuvoje trūksta standartizuotos įtariamojo apklausos metodikos, todėl praktikoje taikomos prieštaringos taktikos, o ta gali turėti įtakos parodymų patikimumui ir įtariamojo teisių užtikrinimui. Darbo objektas – įtariamojo asmens apklausos taktika. Tyrimo dalykas – įtariamojo apklausos teisiniai, procesiniai, kriminalistiniai ir psichologiniai aspektai. Darbo tikslas – išanalizuoti įtariamojo apklausos reglamentavimą ir taikymo praktiką Lietuvoje, atsižvelgiant į tarptautinius standartus, ir pateikti rekomendacijas, kaip tobulinti apklausos taktiką. Siekiant šio tikslo, iškelti keturi tyrimo uždaviniai, apimantys apklausos sąvokos ir tikslų analizę, apklausos reglamentavimo tyrimą, metodų efektyvumo įvertinimą bei praktinių problemų ir jų sprendimo būdu analizę. Darbą sudaro tris pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje nagrinėjama apklausos samprata, jos ypatumai ir teisinis reglamentavimas. Antroje – analizuojami apklausos metodai, įskaitant interviu, kaltinamąją ir provokacinę apklausas. Trečioje dalyje apteikiami empirinio tyrimo rezultatai, gauti išanalizavus 50 įtariamųjų apklausos protokolų bei apklausus 30 ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir 10 ekspertų. Tyrimas atskleidė, kad informaciniai metodai taikomi 40% atvejų, kaltinamieji – 35%, mišrūs – 25%, o didesnį parodymų nuoseklumą ir detalumą užtikrina bendradarbiavimu grįsti metodai. Tyrimo metodologijoje taikyti dokumentų, mokslinės literatūros, teisės aktų, teismų praktikos, įtariamojo asmens apklausos protokolų ir anketinės apklausos analizės metodai. Remiantis atlikta analize pateikiamos šios pagrindinės išvados: Lietuvoje trūksta vieningos įtariamųjų asmenų apklausos, taikomos taktikos dažnai prieštarauja žmogaus teisių standartams, apklausos sėkmė priklauso nuo tyrėjo gebėjimo įvertinti psichologinius veiksnius, praktikoje dažnai pasitaiko apklausų kokybės trūkumų. Darbe pateiktos keturios kryptingos rekomendacijos, įskaitant PEACE modelio taikymą, įtariamojo apklausų vaizdo fiksavimą, tyrėjų mokymų atnaujinimą ir nacionalinės metodikos kūrimą.
The master’s thesis tilted focuses on analysing the interrogation process of suspects from legal, procedural, criminological and psychological perspectives. As one of the most significant and frequently employed procedural acts in criminal proceedings, the suspect’s interrogation plays a crucial role in determining the quality of evidence and in ensuring the rights of the individual. The relevance of the study stems from the identified lack of standardized interrogation methodology in Lithuania and the frequent use of contradictory tactics, which may compromise both the reliability of confessions and suspect’s rights. The object of the study is the interrogation tactics of suspects. The subject of the study comprises legal, procedural, criminological, and psychological aspects of suspect interrogation. The main goal is to evaluate the regulatory framework and practical application of interrogation tactics in Lithuania, aligned with international standards, and propose improvements. Four research objectives were set: to define the concept and goals of interrogation, to analyse it’s legal regulation, to assess the effectiveness of various methods, and to identify practical issues with suggestions for improvement. The thesis consists of three parts. The first chapter discusses the concept, features, and legal regulation of interrogation. The second explores different methods – investigative interviews, accusatorial methods, and those used by intelligence officers. The third presents empirical findings from the analysis of 50 suspect interrogation protocols and interviews with 30 pre-trial investigators and 10 experts. The research revealed that information-gathering methods were used in 40% of cases, accusatory methods in 35% and mixed approaches in 25%, with cooperative strategies leading to more detailed and consistent statements. The research methodology included document analysis, literature review, legal and jurisprudence analysis, content analysis of protocols, and survey-based data collection. The key findings indicate that Lithuania lacks a unified interrogation methodology; many practices do not comply with human rights standards; the success of interrogation often depends on the investigator‘s psychological competence; and the procedural quality of interrogations is frequently deficient. Based on the findings, the thesis offers four strategic recommendations: adoption of the PEACE model, mandatory video recording of interrogations, enhanced training for investigators, and the development of a standardized national interrogation protocol.