Pradinio ugdymo sistemos poveikis mokinių mokymosi motyvacijai: pedagogų vertinimas
Skripkienė, Sandra |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-2093.
Šiame magistro darbe nagrinėjamas Lietuvos ir Suomijos pradinio ugdymo sistemų organizavimas bei jo poveikis mokinių mokymosi motyvacijai. Tyrimo aktualumą lemia tai, kad pereinant iš pradinio į pagrindinį ugdymą dažnai pastebimi mokinių motyvacijos ir akademinių pasiekimų pokyčiai, kurie gali būti susiję su ugdymo struktūros ir sąlygų kaita. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos pradinio ugdymo sistemos trukmės poveikį vaikų mokymosi motyvacijai, atskleidžiant pedagogų patirtį. Siekiant šio tikslo, iškelti uždaviniai: išanalizuoti Lietuvos ir Suomijos pradinio ugdymo struktūrinius modelius, nustatyti mokinių motyvaciją lemiančius veiksnius bei įvertinti pedagogų patirtį, susijusią su ugdymo trukmės poveikiu mokinių motyvacijai. Tyrime taikyti metodai apėmė mokslinės literatūros ir dokumentų analizę bei lyginamąją Lietuvos ir Suomijos švietimo sistemų analizę. Analizuoti tokie aspektai kaip ugdymo turinys, finansavimas, mokymosi metodai, mokytojų kvalifikacija, vertinimo sistema bei tarptautinių tyrimų rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Suomijos pradinio ugdymo sistema pasižymi didesniu lankstumu, stipresniu mokinių poreikių atliepimu ir aukštesniais mokinių pasiekimais tarptautiniuose tyrimuose. Suomijoje ugdymas labiau orientuotas į mokinių gebėjimų ugdymą ir raštingumą, o mokytojų profesija yra prestižinė ir reikalaujanti aukštos kvalifikacijos. Tuo tarpu Lietuvoje pastebimi žemesni mokinių pasiekimai tarptautiniuose tyrimuose bei mažesnis finansavimas vienam mokiniui, kas gali turėti įtakos ugdymo kokybei. Atlikta analizė parodė, kad mokinių motyvacijai reikšmingą įtaką daro ugdymo organizavimo struktūra, mokymosi aplinka ir pedagogų taikomi metodai. Pereinamuoju laikotarpiu tarp ugdymo pakopų svarbu užtikrinti nuoseklumą ir palankias mokymosi sąlygas, siekiant išlaikyti mokinių motyvaciją. Darbo išvadose teigiama, kad siekiant gerinti mokinių mokymosi motyvaciją Lietuvoje, būtina stiprinti ugdymo sistemos lankstumą, gerinti mokytojų rengimą ir darbo sąlygas bei atsižvelgti į Suomijos gerąją patirtį organizuojant pradinį ugdymą.
This master’s thesis examines the organization of primary education systems in Lithuania and Finland and its impact on students’ learning motivation. The relevance of the research is determined by the fact that during the transition from primary to lower secondary education, changes in students’ motivation and academic achievement are often observed, which may be related to changes in the structure and conditions of education. The aim of the study is to analyze the impact of the duration of primary education in Lithuania on students’ learning motivation by revealing teachers’ experiences. To achieve this aim, the following objectives were set: to analyze the structural models of primary education in Lithuania and Finland, to identify the factors influencing students’ motivation, and to evaluate teachers’ experiences related to the impact of the duration of education on students’ motivation. The research methods included the analysis of scientific literature and documents, as well as a comparative analysis of the education systems in Lithuania and Finland. The analysis covered such aspects as curriculum content, funding, teaching methods, teacher qualifications, assessment systems, and international research results. The results of the study revealed that the Finnish primary education system is characterized by greater flexibility, stronger responsiveness to students’ needs, and higher student achievement in international assessments. In Finland, education is more focused on the development of students’ competencies and literacy, and the teaching profession is prestigious and requires a high level of qualification. Meanwhile, in Lithuania, lower student achievement in international studies and lower funding per student are observed, which may affect the quality of education. The analysis showed that students’ motivation is significantly influenced by the structure of education organization, the learning environment, and the teaching methods applied by teachers. During the transitional period between educational stages, it is important to ensure continuity and favorable learning conditions in order to maintain students’ motivation. The conclusions of the thesis state that, in order to improve students’ learning motivation in Lithuania, it is necessary to strengthen the flexibility of the education system, improve teacher training and working conditions, and take into account good practices from Finland in organizing primary education.