Žaliojo kurso galimybės logistikos procesuose: Lietuvos transporto įmonių pavyzdys
Krasniakov, Romanas |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-2031.
Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos Žaliojo kurso priemonių taikymo galimybės Lietuvos transporto įmonių logistikos procesuose. Darbo problema siejama su tuo, kad transporto įmonės susiduria su būtinybe prisitaikyti prie aplinkosauginių reikalavimų, tačiau praktikoje ne visada turi aiškias strategijas, kaip tvariai tobulinti logistikos procesus išlaikant veiklos efektyvumą ir konkurencingumą. Tyrimo objektas - Lietuvos transporto įmonių logistikos procesai, o darbo tikslas - pateikti koncepcinį modelį Lietuvos transporto įmonių logistikos procesų tobulinimui, integruojant Žaliojo kurso priemones. Teorinėje darbo dalyje analizuojama Europos Žaliojo kurso samprata, jo reikšmė logistikos sektoriui, tvarios ir žaliosios logistikos koncepcijos bei pagrindinės priemonės, taikomos transporto įmonių logistikos procesuose. Empirinėje dalyje taikyta mišri tyrimo strategija: mokslinės literatūros sisteminimas, antrinių statistinių duomenų ir dokumentų analizė, lyginamasis metodas, anketinė apklausa ir ekspertinio vertinimo metodas - interviu. Kiekybinėje tyrimo dalyje generalinę populiaciją sudarė 3 622 įmonės, apklausoje dalyvavo 364 respondentai, o kokybinėje dalyje apklausti 4 ekspertai. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos transporto įmonėse Žaliojo kurso principai jau taikomi, tačiau jų integravimas vyksta netolygiai. Didesnė pažanga matoma procesų optimizavimo, skaitmenizacijos, telematikos, maršrutų planavimo ir tuščių reisų mažinimo srityse, o alternatyvių degalų ir kitų kapitalui imlių sprendimų diegimas išlieka lėtesnis. Nustatyta, kad svarbiausios kliūtys yra didelės investicijų sąnaudos, finansavimo trūkumas, duomenų ir rodiklių stebėsenos sunkumai, reguliacinis neapibrėžtumas bei žinių ir kompetencijų stoka. Apklausos ir ekspertinių interviu sugretinimas parodė, kad realiausios trumpuoju laikotarpiu yra procesinės, organizacinės ir skaitmeninės priemonės, o didesnės investicijos turėtų būti diegiamos etapais. Remiantis teorine analize, apklausos rezultatais ir ekspertų įžvalgomis, darbe suformuotas koncepcinis modelis, kuriame logistikos procesų tobulinimas grindžiamas nuoseklia seka: esamos situacijos ir pasirengimo įvertinimu, bazinių procesų ir duomenų valdymo sutvarkymu, procesinių ir skaitmeninių priemonių diegimu, investicijoms imlesnių sprendimų įgyvendinimu bei rezultatų stebėsena ir koregavimu. Darbo rezultatai gali būti praktiškai naudingi Lietuvos transporto ir logistikos įmonėms, siekiančioms derinti tvarumą su veiklos efektyvumu.
This master’s thesis examines the possibilities of applying Green Deal measures in the logistics processes of Lithuanian transport companies. The research problem is based on the fact that transport companies are under growing pressure to adapt to environmental requirements, yet in practice they do not always have clear strategies for improving logistics processes in a sustainable way while maintaining operational efficiency and competitiveness. The object of the research is the logistics processes of Lithuanian transport companies, and the aim of the thesis is to present a conceptual model for improving these processes through the integration of Green Deal measures. The theoretical part of the thesis analyses the concept of the European Green Deal, its relevance to the logistics sector, the concepts of sustainable and green logistics, and the main measures applied in the logistics processes of transport companies. The empirical part is based on a mixed-method approach, including a review of scientific literature, analysis of secondary statistical data and documents, a comparative method, a questionnaire survey, and expert interviews. In the quantitative part of the research, the general population consisted of 3,622 companies, 364 respondents participated in the survey, and 4 experts were interviewed in the qualitative part. The results revealed that Green Deal principles are already being applied in Lithuanian transport companies, but their integration into logistics processes remains uneven. Greater progress is visible in process optimisation, digitalisation, telematics, route planning, and the reduction of empty runs, while the implementation of alternative fuels and other capital-intensive solutions remains slower. The main barriers were identified as high investment costs, lack of financing, difficulties in data and KPI monitoring, regulatory uncertainty, and a lack of knowledge and competencies. A comparison of survey and expert interview results showed that, in the short term, the most realistic solutions are process-based, organisational, and digital measures, whereas larger investments should be introduced gradually. Based on the theoretical analysis, survey findings, and expert insights, the thesis develops a conceptual model for improving the logistics processes of Lithuanian transport companies. The model is built on a consistent sequence: assessment of the current situation and level of preparedness, improvement of basic processes and data management, implementation of process-based and digital measures, introduction of more investment-intensive solutions, and continuous monitoring and adjustment of results. The findings of the thesis may be practically useful for Lithuanian transport and logistics companies seeking to combine sustainability with operational efficiency.