Ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų stebėsenos ypatumai
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1742.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas laikomas svarbiu ir visapusiško augimo pagrindu, todėl vaikų pažangos ir pasiekimų stebėsena tampa itin aktuali šiuolaikiniame ugdymo procese. Ankstyvojoje vaikystėje formuojasi pagrindiniai gebėjimai, lemiantys tolimesnę vaiko sėkmę ugdyme, o efektyvi stebėsena leidžia pedagogams priimti tikslingus sprendimus, pritaikyti ugdymą individualiems vaiko poreikiams ir laiku reaguoti į raidos pokyčius. Darbo objektas- ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų stebėsena. Tikslas išanalizuoti pažangos ir pasiekimų stebėsenos ypatumus ikimokykliniame ugdyme. Siekiant šio tikslo, darbe kelti šie uždaviniai: atlikti pažangos ir pasiekimų stebėsenos teorinį pagrindą; aptarti ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų stebėsenos charakteristikas; ištirti pažangos ir pasiekimų raišką mokytojų pedagoginėje dokumentacijoje. Darbe taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros, norminių dokumentų analizė, kokybinis dokumentų tyrimas, taikant pedagoginės dokumentacijos analizę. Tyrimų rezultatų analizė atskleidė, kad mokytojai taiko įvairius stebėsenos būdus- tiek planuotus, tiek spontaniškus, tačiau stebėta dokumentavimo nenuoseklumo, metodų ribotumo ir sistemingumo stokos. Dažniausiai fiksuojami vaikų pasiekimai, susiję su socialine ir komunikacine raida, tačiau ne visada apimamos visos ugdymo sritys. Mokytojų stebėsenos dokumentacija rodo, kad dažniausiai fiksuojami pasiekimai socialinės, komunikacinės ir pažintinės raidos srityse, tačiau ne visos sritys atliepiamos vienodai. Dokumentavimas grindžiamas aprašomaisiais įrašais, tačiau pasitaiko nenuoseklumo ir informacijos pasikartojimo. Stebėsenos forma dažniausiai nėra standartizuota- naudojami skirtingi vertinimo lapai, ataskaitos ir laisvos formos pastabos. Nors kai kuriose įstaigose taikomos periodinės apibendrinimo struktūros, duomenų analizė dažnai nevykdoma sistemingai. Pedagogų dokumentacijoje trūksta apgalvotų įžvalgų apie vaikų pažangą. Bendradarbiavimas su šeima dokumentuose įvardijamas, tačiau įrodymai apie informacijos pasidalijimą dažniausiai fragmentiški.
The education of pre-school children is considered to be an important foundation for all-round growth. Monitoring children's progress and achievements is becoming a crucial part of modern pre-school education. Early childhood is the time when the basic skills that determine a child's future success in education are formed, and effective monitoring allows educators to make targeted decisions, tailor education to the child's individual needs, and respond to developmental changes in a timely manner. The object of the work is monitoring the progress and achievements of pre-school children. The aim is to analyse the peculiarities of progress and achievement monitoring in pre-school education. In order to achieve this aim, the work has the following objectives: to provide a theoretical background to the monitoring of progress and achievement; to discuss the characteristics of the monitoring of the achievement of preschool children; to examine the expression of progress and achievement in the teachers' pedagogical documentation. The research methods used in the work include: analysis of scientific literature, normative documents, qualitative study of documents, using analysis of pedagogical documentation. The analysis of the results showed that teachers use a variety of monitoring methods, both planned and spontaneous, but there was a lack of consistency in documentation, limitations in methods and lack of systematicity. Children's achievements in social and communicative development are the most frequently recorded, but not all areas of development are always covered. Teachers' monitoring documentation shows that achievements in social, communicative and cognitive development are the most frequently recorded areas, but not all areas are covered equally. Documentation is based on descriptive records, but there are inconsistencies and duplication of information. The format of monitoring is generally not standardised, with different assessment sheets, reports and free-form notes. Although periodic summarisation structures are used in some institutions, data analysis is often not systematic. Teachers' documentation lacks thoughtful insights into children's progress. Cooperation with the family is documented, but evidence of information sharing is often fragmentary.