Socialinio darbuotojo perfekcionizmo sąsajos su profesiniu perdegimu
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1763.
Magistro baigiamajame darbe „Socialinio darbuotojo perfekcionizmo sąsajos su profesiniu perdegimu“ analizuojamos socialinio darbuotojo perfekcionizmo ir profesinio perdegimo sąsajos, remiantis mokslinės literatūros analizės, anketinės apklausos bei statistinės duomenų analizės metodais. Tyrime dalyvavo 403 socialiniai darbuotojai, dirbantys įvairias socialines paslaugas Lietuvoje teikiančiose įstaigose. Teorinėje magistro baigiamojo darbo dalyje aptariamos perfekcionizmo (aukšti standartai, tvarkingumas, prieštaringumai) ir profesinio perdegimo (nuasmeninimas, emocinis išsekimas, sumažėjęs asmeninis efektyvumas) sampratos, formos, pasireiškimo ypatumai bei galimos jų tarpusavio sąsajos socialinio darbuotojo profesinėje veikloje. Empirinėje darbo dalyje pateikiami ir pagrindžiami pasirinkti tyrimo metodologijos aspektai, apibendrinami ir interpretuojami gauti kiekybinės apklausos rezultatai, kurių pagrindu pateikiamos išvados bei rekomendacijos. Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma respondentų linkę į perfekcionizmą – pasižymi aukštų standartų siekimu, tvarkingumu ir organizuotumu, o daliai jų būdingas vidinis konfliktas tarp turimų lūkesčių ir pasiektų rezultatų. Taip pat paaiškėjo, kad socialiniai darbuotojai savo profesinėje veikloje nepatiria profesinio perdegimo – jie išlaiko emocinį jautrumą klientams, savo profesinį efektyvumą vertina vidutiniškai ir, nors kartais susiduria su sunkumais, pavyzdžiui, jaučia nuovargį po darbo dienos, o darbą su žmonėmis vertina kaip didelį krūvį, tačiau nėra emociškai išsekę. Statistinė duomenų analizė parodė, kad tam tikri demografiniai požymiai gali turėti įtakos tiek perfekcionizmo, tiek profesinio perdegimo simptomų pasireiškimui. Taip pat, tarp perfekcionizmo ir profesinio perdegimo nustatyti aštuoni statistiškai reikšmingi ryšiai iš devynių galimų, kurie atskleidė, kad būdo bruožas perfekcionizmas gali būti susijęs su padidėjusia profesinio perdegimo patyrimo tikimybe socialiniame darbe.
The master's thesis "The Relationship Between Social Workers Perfectionism and Occupational Burnout" analyzes the relationship between social workers perfectionism and occupational burnout by applying methods of scientific literature analysis, questionnaire-based survey, and statistical data analysis. The study involved 403 social workers employed in various institutions providing social services across Lithuania. The theoretical part of the thesis discusses the concepts, forms, and manifestations of perfectionism (high standards, orderliness, contradictions) and occupational burnout (depersonalization, emotional exhaustion, reduced personal efficacy), as well as the potential interrelations between these phenomena in the context of social work. The empirical part presents and justifies the chosen methodological foundations and summarizes and interprets the results of the quantitative survey, which serve as a basis for conclusions and recommendations. The research findings revealed that most respondents tend to demonstrate perfectionist traits – such as striving for high standards, being organized, and maintaining order, while a portion of them experiences internal conflict between personal expectations and achieved results. The study also showed that social workers generally do not suffer from occupational burnout – they maintain emotional sensitivity toward clients, assess their professional efficacy at a moderate level, and although they sometimes encounter challenges, such as feeling tired after a workday and perceiving their job as demanding, they are not emotionally exhausted. Statistical data analysis showed that certain demographic characteristics may influence the manifestation of both perfectionism and occupational burnout symptoms. Moreover, eight out of nine statistically significant correlations were identified between perfectionism dimensions and burnout components. These results suggest that the personality trait of perfectionism may be associated with an increased risk of occupational burnout in the field of social work.