Institucijų bendradarbiavimo ypatumai, kovojant su melagingomis (netikromis) naujienomis COVID-19 kontekste

Su įvairiausiomis gyvenimo sritimis susijusios melagingos (netikros) naujienos (angl. fake news) ypač didelę grėsmę ėmė kelti per COVID-19 pandemiją, kai su padidėjusiu priešiškos informacijos srautu susidūrė ir Lietuva. Tai paskatino šalies institucijas glaudžiau bendradarbiauti ir telkti pastangas kovojant su melagingomis (netikromis) naujienomis, susijusiomis su COVID-19. Tyrimo objektas – institucijų bendradarbiavimo ypatumai, kovojant su melagingomis (netikromis) naujienomis COVID-19 kontekste. Darbo tikslas – įvertinti institucijų bendradarbiavimo, kovojant su melagingomis (netikromis) naujienomis COVID-19 kontekste, proceso eigą, ypatumus ir bendro atsako efektyvumą. Darbo uždaviniai: nustatyti teorinius bendradarbiavimo aspektus, išsiaiškinti pagrindinius sėkmingo ir efektyvaus bendradarbiavimo kriterijus; nustatyti melagingų (netikrų) naujienų teorinius kilmės bei apibrėžimo aspektus, atskleisti šio reiškinio sąsajas su propagandos ir dezinformacijos sąvokomis, apžvelgti teisinį reguliavimą ir institucinį vertinimą ES bei Lietuvoje; atlikti Lietuvoje nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. birželio 17 d. fiksuotų informacinių incidentų, tarp jų – ir melagingų (netikrų) naujienų, susijusių su COVID-19, dekonstravimo, kaip efektyvaus institucinio atsako kovojant su melagingomis (netikromis) naujienomis, sklaidos viešojoje informacinėje erdvėje apžvalgą; įvertinti ekspertų požiūrį į institucijų bendradarbiavimo, kovojant su melagingomis (netikromis) naujienomis COVID-19 kontekste, proceso eigą, pasiektus rezultatus ir galimą bendradarbiavimo modelį ateityje. Darbo metodai: loginis analitinis metodas, analitinis aprašomasis metodas, ekspertų apklausa, duomenų analizės metodas, duomenų kontent analizės metodas, duomenų sisteminimo ir apibendrinimo metodai. Darbo struktūra. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas bei 4 pagrindiniai darbo skyriai. Pirmame skyriuje apžvelgiami institucijų bendradarbiavimo teoriniai aspektai: bendradarbiavimo samprata, požymiai bei modeliai, taip pat tarpinstitucinio bendradarbiavimo formos, principai ir nauda, pagrindiniai sėkmingo ir efektyvaus bendradarbiavimo kriterijai, komunikacijos reikšmė. Antrajame darbo skyriuje analizuojamas istorinis melagingų (netikrų) naujienų kontekstas ir kilmė, pateikiama mokslinėje literatūroje randamų melagingų (netikrų) naujienų apibrėžimų analizė, šio reiškinio sąsajos su dezinformacija ir propaganda, aptariama melagingų (netikrų) naujienų sklaida bei žala. Taip pat supažindinama, kokių teisinių priemonių ėmėsi aukščiausios ES institucijos, siekdamos kovoti su padidėjusiu priešiškos informacijos, tarp jos – ir melagingų (netikrų) naujienų, srautu, koks teisinis reguliavimas ir institucinis atsakas šioje srityje yra Lietuvoje. Trečiajame skyriuje pateikiami darbe naudoti tyrimo metodai, o ketvirtajame – pristatoma COVID-19 pandemijos situacija Lietuvoje, pateikta viešai prieinamos informacijos apie per pandemiją fiksuotus informacinius incidentus, tarp jų ir platintas melagingas (netikras) naujienas, susijusias su COVID-19, apžvalga ir apklaustų ekspertų požiūrio į institucijų bendradarbiavimo ypatumus, kovojant su melagingomis (netikromis) naujienomis COVID-19 kontekste, analizė. Išvados. Viešai prieinamos informacijos analizė ir ekspertų apklausa patvirtino, kad, kovojant su melagingomis (netikromis) naujienomis, susijusiomis su COVID-19, bendradarbiavo dvi institucijos – Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas ir Sveikatos apsaugos ministerija: Lietuvos kariuomenės analitikai buvo deleguoti į ministeriją koordinuoti komunikaciją apie melagingas (netikras) naujienas, apie užfiksuotus informacinius incidentus rengė kasdienes ir kassavaitines apžvalgas, kurių pagrindu skelbė spaudos pranešimus, organizavo ir dalyvavo spaudos konferencijose, teikė komentarus žiniasklaidai. Bendradarbiavimas, nors ir nebuvo tipinis bei formalizuotas, kaip dažnai būdinga valstybės institucijoms, buvo efektyvus ir sėkmingas, nes pavyko pasiekti pagrindinių tikslų: fiksuojant ir viešinant melagingas (netikras) naujienas apie COVID-19, įspėti visuomenę apie jų daromą žalą; didinti tiek melagingų (netikrų) naujienų atpažinimą, tiek visuomenės atsparumą manipuliacijoms. Per pirmąjį karantiną, trukusį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 17 d., įgyta institucijų bendradarbiavimo patirtis galėtų būti panaudota ateityje.

Fake news in all walks of life became a particular threat during the COVID-19 pandemic, when Lithuania was confronted with an increased flow of hostile information. This prompted the country's institutions to cooperate more closely and concentrate their efforts in the fight against fake news related to COVID-19. The subject of the study is the peculiarities of institutional cooperation in the fight against fake news in the context of COVID-19. The aim of this research paper is to assess the process, features and effectiveness of the joint response of institutional cooperation against fake news in the context of COVID-19. Objectives: to identify the theoretical aspects of cooperation and clarify the main criteria for successful and effective cooperation; identify the theoretical aspects of the origin and definition of fake news, reveal the links between this phenomenon and the concepts of propaganda and disinformation, and review the legal regulation and institutional assessment in the EU and Lithuania; conduct a review of the dissemination in the public information space of the deconstruction of information incidents recorded in Lithuania from 1 February 2020 to 17 June 2020, including false news related to COVID-19, as an effective institutional response to combat false news; assess the experts' views on the process of institutional cooperation in combating false news in the context of COVID-19, the results achieved and the possible model of cooperation in future. Methods: logical analytical method, analytical descriptive method, survey of experts, data analysis method, data content analysis method, data systematisation and summarisation methods. Structure of the paper. The Master's thesis consists of an introduction and 4 main chapters. The first chapter provides an overview of the theoretical aspects of inter-institutional cooperation: the concept, attributes and models of cooperation, as well as the forms, principles and benefits of inter- institutional cooperation, the main criteria for successful and effective cooperation, and the importance of communication. The second chapter of the thesis analyses the historical context and origin of fake news, provides an analysis of the definitions of fake news found in the scientific literature, the links between this phenomenon and disinformation and propaganda, and discusses the dissemination of fake news and the harm it causes. It also provides an overview of the legal measures taken by the EU's highest authorities to combat the increased flow of hostile information, including fake news, and the legal framework and institutional response in Lithuania in this area. The third chapter presents the research methods used in the work, and the fourth chapter describes the situation of the COVID-19 pandemic in Lithuania, an overview of publicly available information on informational incidents recorded during the pandemic, including the spread of fake news related to COVID-19, and an analysis of the views of the experts interviewed on the peculiarities of cooperation between the institutions in the fight against false news in the context of the COVID-19. Conclusions. The analysis of publicly available information and the survey of experts confirmed that two institutions – the Strategic Communication Department of the Lithuanian Armed Forces and the Ministry of Health – cooperated in the fight against false news related to COVID-19: Lithuanian Armed Forces analysts were delegated to the Ministry to coordinate the communication of fake news, prepared daily and weekly reviews of the recorded information incidents, issued press releases, organised and participated in press conferences, and provided comments to the media. The cooperation, although not typical and formalised, as is often the case with public institutions, was effective and successful in achieving the main objectives: to alert the public to the harm caused by COVID-19 by capturing and publicizing fake news; and increase both the recognition of fake news and the public's resistance to manipulation. The lessons learned from the first quarantine, which lasted from 16 March 2020 to 17 June 2020, could be used in the future.