Psichosocialinės pagalbos teikimas autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams ir jų šeimoms

Tyrimo tikslas: atskleisti psichosocialinės pagalbos teikimo teorinius ir praktinius aspektus vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, bei jų šeimoms, išryškinant socialinio darbuotojo vaidmenį. Darbo uždaviniai: 1) Apibrėžti psichosocialinės pagalbos sampratą ir jos reikšmę vaikams, turintiems ASS, bei jų šeimoms; 2) Išanalizuoti teorinius psichosocialinės pagalbos teikimo vaikams, turintiems ASS, aspektus; 3) Atskleisti psichosocialinės pagalbos teikimo šeimoms, auginančioms vaikus, turinčius ASS, teorinį pagrindimą, išryškinant socialinio darbuotojo indėlį:4) Identifikuoti psichosocialinės pagalbos teikimo realijas vaikams, turintiems ASS, ir jų šeimoms, remiantis socialinių darbuotojų, dirbančių su ASS vaikais ir jų šeimomis, patirtimi. Tiriamieji: socialiniai darbuotojai, dirbantys socialinių paslaugų įstaigoje, su vaikais, turinčiais ASS, bei jų šeimomis, ir turintys ne mažiau kaip 2 metų darbo stažą. Darbo metodai: taikyti teoriniai ir empiriniai metodai bei duomenų analizė. Teorinėje dalyje remtasi mokslinės literatūros, teisės aktų ir dokumentų analize, siekiant atskleisti psichosocialinės pagalbos sampratą, reikšmę ir taikymo ypatumus vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, ir jų šeimoms bei pagrįsti tyrimo problematiką. Empirinėje dalyje buvo pasirinktas kokybinis tyrimo metodas, duomenys rinkti pusiau struktūruoto interviu būdu su socialiniais darbuotojais, siekiant atskleisti jų patirtis ir požiūrį į vaikus, turinčius ASS, ir darbą su jais. Surinkti duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrimo rezultatai: socialinių darbuotojų teikiama psichosocialinė pagalba vaikams, turintiems ASS, grindžiama saugios ir struktūruotos aplinkos kūrimu, mažinant sensorinius dirgiklius, įrengiant sensorines erdves, taikant individualias sensorines priemones, padedančias išvengti emocinės perkrovos bei stabilizuoti elgesį. Socialinio darbuotojo taikomos struktūruotos veiklos ir vizualinės priemonės (veiklų sekos, emocijų kortelės, nuotaikos lentos) padeda vaikams, turintiems ASS, geriau orientuotis kasdienėse situacijose, atpažinti savo emocijas, reguliuoti elgesį, suprasti užsiėmimų eigą. Dirbant su vaikais, turinčiais ASS, socialiniai darbuotojai atlieka psichosocialinės pagalbos koordinatoriaus, advokato, vertintojo, informacijos ir dokumentacijos tvarkytojo bei globėjo- motiniško rūpesčio vaidmenis, kurie užtikrina tų vaikų gerovę ir pagalbos procesą. Socialinio darbuotojo veikla, dirbant su vaikais, turinčiais ASS, yra holistinė, apimanti ne tik paslaugų organizavimą, bet ir tiesioginį įsitraukimą į vaiko, turinčio ASS, kasdienį gyvenimą, poreikių vertinimą, informacijos valdymą ir vaiko, turinčio ASS, teisių atstovavimą. Šie vaidmenys prisideda prie individualizuotos pagalbos organizavimo ir vaikų, turinčių ASS, socialinės įtraukties. Veiksminga psichosocialinė pagalba vaikams, turintiems ASS, yra glaudžiai susijusi su pastoviu specialistų ir institucijų bendradarbiavimu. Komandinis darbas, informacijos dalijimasis, konsultacijos tarp socialinių darbuotojų, pedagogų, psichologų ir sveikatos priežiūros specialistų leidžia visapusiškai įvertinti vaiko, turinčio ASS, poreikius ir užtikrinti nuoseklią bei kompleksinę pagalbą. Socialinių darbuotojų kompetencijos, dirbant su vaikais, turinčiais ASS, apima tiek asmenines (emocinis jautrumas, empatija, gebėjimas kurti pasitikėjimu grįstą santykį), tiek profesines (bendradarbiavimas, sprendimų priėmimas, specializuotos žinios apie ASS) sritis. Nuolatinis profesinis tobulėjimas, apimantis mokymus, seminarus ir refleksiją praktikoje, yra būtinas, kad darbuotojai galėtų efektyviai pritaikyti žinias realiose situacijose ir individualizuotai reaguoti į vaiko, turinčio ASS, poreikius. Ilgalaikis vaikų, turinčių ASS, elgesio modifikavimas ir reguliavimas, bendradarbiavimas su šeimomis, didelis darbo krūvis, padidina profesinio perdegimo riziką. Supervizijos ir intervizijos suteikia socialiniams darbuotojams galimybę aptarti sudėtingas situacijas, dalintis ir gauti praktines rekomendacijas, o tai sumažina emocinę įtampą ir stiprina profesinį pasitikėjimą.

Aim of the study: to examine the theoretical and practical dimensions of psychosocial support provision for children with Autism Spectrum Disorder (ASD) and their families, with particular emphasis on the role of the social worker. Objectives of the study: 1) To conceptualise psychosocial support and analyse its significance for children with ASD and their families; 2) To examine the theoretical frameworks underpinning the provision of psychosocial support to children with ASD; 3) To explore the theoretical foundations of psychosocial support for families raising children with ASD, with a focus on the contribution of social workers; 4) To investigate the practical implementation of psychosocial support for children with ASD and their families, drawing on the professional experiences of social workers in the field. Participants: the study involved social workers employed in social service institutions who work with children with ASD and their families and have a minimum of two years of professional experience. Methods: the study employed both theoretical and empirical research methods, alongside data analysis techniques. The theoretical component was based on a comprehensive review and analysis of academic literature, legal frameworks, and relevant policy documents in order to define the concept, significance, and application of psychosocial support for children with ASD and their families, as well as to substantiate the research problem. The empirical component utilised a qualitative research design. Data were collected through semi-structured interviews with social workers, aiming to explore their professional experiences and perspectives in working with children with ASD. The collected data were analysed using qualitative content analysis. Results: psychosocial support provided by social workers to children with ASD is primarily grounded in the development of a safe and structured environment. This includes the reduction of sensory stimuli, the establishment of sensory-friendly spaces, and the use of individualised sensory interventions designed to prevent emotional overload and facilitate behavioural regulation. Furthermore, structured activities and visual supports (such as activity schedules, emotion cards, and mood boards) contribute to improved orientation in daily routines, enhanced emotional awareness, better behavioural regulation, and clearer understanding of task sequences among children with ASD. In their professional practice, social workers assume multiple roles, including those of psychosocial support coordinators, advocates, assessors, information and documentation managers, and caregivers providing nurturing support. These roles collectively contribute to ensuring the well- being of children with ASD and the effectiveness of the support process. Social work practice in this context is inherently holistic, encompassing not only service coordination but also active engagement in the child’s daily life, needs assessment, information management, and advocacy for the rights of the child with ASD. Such a multifaceted approach facilitates the provision of individualised support and promotes the social inclusion of children with ASD. Effective psychosocial support is closely associated with sustained interprofessional and interinstitutional collaboration. Teamwork, information exchange, and ongoing consultation among social workers, educators, psychologists, and healthcare professionals enable a comprehensive assessment of the needs of children with ASD and ensure the delivery of consistent and integrated support. The professional profile of social workers in this field encompasses both personal attributes (such as emotional sensitivity, empathy, and the ability to establish trust-based relationships) and professional capacities (including collaboration, decision-making, and specialised knowledge of ASD). Continuous professional development—through training, seminars, and reflective practice—is essential for the effective application of knowledge and for responding to the individual needs of children with ASD. Finally, the long-term demands associated with behaviour modification and regulation, intensive collaboration with families, and high workloads contribute to an increased risk of professional burnout. Supervision and intervision serve as important professional support mechanisms, enabling social workers to reflect on complex cases, exchange experiences, and receive practical guidance, thereby reducing emotional strain and enhancing professional resilience and confidence.