Vadovo emocinio intelekto reikšmė bendradarbiaujant su skirtingų kartų atstovais

Šiuolaikinėje Lietuvos švietimo sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų bendradarbiavimui, organizacijos mikroklimatui bei efektyviai lyderystei. Švietimo įstaigose kartu dirba skirtingų kartų atstovai: Kūdikių bumo kartos, X kartos, Y kartos ir Z kartos. Šios kartos pasižymi skirtingomis vertybėmis, profesiniais lūkesčiais, požiūriu į darbą bei komunikacijos stiliais. Šia skirtumai galimai lemia bendradarbiavimo produktyvumą, sunkumus sprendžiant konfliktus bei komunikuojant tarpusavyje. Akcentuojama, kad vadovo emocinis intelektas tampa aktualus, nes padeda suprasti darbuotojų emocijas, jas valdyti, daryti teigiamą įtaką skirtingų kartų darbuotojų bendrystei, kurti palankų įstaigos mikroklimatą. Probleminiai klausimai. Kaip vadovo emocinis intelektas veikia skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimą švietimo įstaigose? Kokie vadovo emocinio intelekto komponentai labiausiai prisideda prie efektyvaus skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimo? Kaip skirtingų kartų darbuotojai vertina vadovo emocinio intelekto įtaką bendradarbiavimui? Objektas. Vadovo emocinio intelekto reikšmė bendraujant su skirtingų kartų atstovais Lietuvos švietimo įstaigose. Tikslas. Ištirti vadovo emocinio intelekto poveikį skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimui Lietuvos švietimo įstaigose. Uždaviniai: 5. apibrėžti skirtingų kartų sampratą, jų klasifikaciją ir darbo ypatumus organizacijoje; 6. apibūdinti emocinio intelekto sampratą, struktūrą ir reikšmę vadovavimo praktikoje; 7. išanalizuoti vadovo emocinio intelekto ir darbuotojų bendradarbiavimo sąsajas skirtingų kartų kontekste; 8. empiriškai nustatyti, vadovo emocinio intelekto komponentų (savivalda, savimonė, socialinis sąmoningumas, santykių valdymas) raišką skirtingų kartų darbuotojų bendradarbiavimui Lietuvos švietimo įstaigose. Hipotezės: 3. vadovo emocinis intelektas yra teigiamai ir statistiškai reikšmingai susijęs su darbuotojų bendradarbiavimu visose kartose; 4. vadovo emocinio intelekto komponentų (savivalda, savimonė, socialinis sąmoningumas, santykių valdymas) reikšmingumas darbuotojų bendradarbiavimui skiriasi tarp skirtingų kartų. Teorinėje dalyje analizuojama kartų samprata, jų klasifikacija bei darbo ypatumai organizacijoje. Aptariama emocinio intelekto samprata, pagrindiniai emocinio intelekto modeliai ir vadovo emocinio intelekto reikšmė šiuolaikinėje vadovo praktikoje. Darbe nagrinėjama Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojų ir vadovų kartų įvairovė bei emocinio intelekto svarba kuriant palankų organizacijos mikroklimatą. Empirinėje dalyje pateikiama tyrimo metodologija, atliktas kiekybinis tyrimas – analizuojama vadovo emocinio intelekto raiška bendradarbiaujant su skirtingų kartų atstovais švietimo įstaigose. Tyrimu siekiama nustatyti: kurie vadovo emocinio intelekto komponentai labiausiai prisideda prie efektyvaus bendradarbiavimo; kaip skirtingų kartų darbuotojai vertina vadovo emocinį intelektą bei kokią reikšmę jis turi organizacijos mikroklimatui ir tarpusavio santykiams. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, torinė, metodologinė ir analitinė dalys, tyrimo rezultatų analizė, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas (lietuvių ir anglų kalba) bei priedas (klausimynas).

In the contemporary Lithuanian education system, increasing attention is being paid to employee collaboration, organizational climate and effective leadership. Representatives of different generations, Baby Boomers, generation X, generation Y, generation Z, work together in educational institutions. These generations are characterized by different values, professional expectations, attitudes toward work and communication styles. These differences may influence the productivity of collaboration, difficulties in conflict resolution and interpersonal communication. It is emphasized that a manger’s emotional intelligence is becoming increasingly relevant, as it helps to understand a manage employees’ emotions, positively influence cooperation among different generations and create a favorable organizational climate. Research questions. How does a manager’s emotional intelligence affect collaboration among employees of different generations in educational institutions? Which components of a manager’s emotional intelligence contribute most significantly to effective collaboration among representatives of different generations? How do employees of different generations evaluate the influence of a manager’s emotional intelligence on collaboration? Object. The significance of a manager’s emotional intelligence in communication and collaboration with representatives of different generations in Lithuanian educational institutions. Objectives: 1. to define the concept of different generations, their classification and work characteristics with organizations; 2. to describe the concept, structure and significance of emotional intelligence in leadership practice; 3. to analyze the relationship between a manager’s emotional intelligence and employee collaboration in the context of different generations; 4. to empirically determine the expression of emotional intelligence components (self-management, self-awareness, social awareness, relationship management) in collaboration among employee of different generations in Lithuania educational institutions. Hypothesis: 1. a manager’s emotional intelligence is positively and statistically significantly related to employee collaboration across all generations; 2. the significance of emotional intelligence components (self-management, self-awareness, social awareness, relationship management) for employee collaboration differs among generations. The theoretical part of the thesis analyzes the concept of generations, their classification and work characteristics within organizations. It discusses the concept of emotional intelligence, the main emotional intelligence models and the significance of a manager’s emotional intelligence in contemporary leadership practice. The study also examines generational diversity among employees and managers in Lithuanian educational institutions, as well as the importance of emotional intelligence in creating a positive organizational climate. The empirical part presents the research methodology and a quantitative study analyzing the expression of manager’s emotional intelligence in collaboration with representatives of different generations in educational institutions. The research seeks to determine which components of emotional intelligence contribute most significantly to effective collaboration, how employees of different generations evaluate a manager’s emotional intelligence and what significance it has for the organizational climate and interpersonal relationships. The master’s thesis consists of an introduction, theoretical, methodological and analytical parts, analysis of research results, conclusions, recommendations, a list of references (in Lithuanian and English) and an appendix (questionnaire).