Nacionalinių strategijų įgyvendinimo veiksmingumas, pritraukiant mokinius į profesines mokyklas
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-2079.
Profesinio mokymo patrauklumas pastaraisiais metais tampa prioritetine Lietuvos švietimo politikos kryptimi, lemiančia jaunimo profesinius pasirinkimus bei atitiktį darbo rinkos poreikiams. Nors strateginiuose dokumentuose įtvirtintas siekis didinti PM prestižą, visuomenėje vyraujantys stereotipai vis dar riboja jo, kaip lygiavertės alternatyvos akademiniam ugdymui, suvokimą. Dėl to iškelta pagrindinė tyrimo problema - kokią įtaką profesinio mokymo patrauklumui bei mokinių pasirinkimams turi nacionalinių ir institucinių strategijų įgyvendinimas? Tyrimo objektas - nacionalinės ir institucinės strategijos, skirtos mokinių pritraukimui į profesines mokyklas. Šio tyrimo tikslas - įvertinti nacionalinių ir institucinių strategijų veiksmingumą, pritraukiant mokinius į profesines mokyklas. Siekiant iškelto tikslo sprendžiami tokie darbo uždaviniai: Įvertinti nacionalines ir institucines (PM) strategijas, susijusias su mokinių pritraukimo tikslais, priemonėmis ir įgyvendinimu; Išanalizuoti PM patrauklumą lemiančius veiksnius nacionaliniu ir tarptautiniu kontekstu; Ištirti Lietuvos profesinių mokyklų socialinių dalininkų požiūrį į taikomų strategijų veiksmingumą; Išskirti veiksmingas profesinių mokyklų strateginio planavimo ir įgyvendinimo praktikas mokinių pritraukimo kontekste. Tyrimo metodai - mokslinės literatūros analizė ir kokybinis tyrimas, derinant dokumentų analizės ir pusiau struktūruoto interviu metodus. Empirinis tyrimas, derinant kiekybinius ir kokybinius metodus, atskleidė, kad profesinio mokymo patrauklumas Lietuvoje išlieka netolygus. Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenų analizė parodė, kad, nors stojančiųjų srautai išlieka santykinai stabilūs, tačiau fiksuojamas itin aukštas (apie 38 proc.) mokinių pasitraukimo lygis. Tai rodo ribotą gebėjimą užtikrinti mokymosi tęstinumą ir mokinių išlikimą programose. Ekspertų interviu rezultatai patvirtino, kad nacionalinių strategijų įgyvendinimas instituciniu lygmeniu išlieka fragmentiškas. Nors strateginiuose dokumentuose numatyti tikslai yra aiškūs, jų praktinį poveikį riboja nepakankamai konkrečios įgyvendinimo priemonės, projektinis finansavimas, lėtas programų atnaujinimas, regioniniai netolygumai bei ribotas darbdavių įsitraukimas. Tyrimas taip pat atskleidė, kad didžiausią poveikį mokinių pritraukimui daro kompleksinės strategijos, apimančios nuoseklią komunikaciją, ankstyvą profesinį orientavimą, galimybę praktiškai išbandyti profesijas, modernią infrastruktūrą, pameistrystės plėtrą ir ilgalaikes partnerystes su darbdaviais. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje pateikiamos išvados bei rekomendacijos.
In recent years, the attractiveness of vocational education has become a priority in Lithuanian education policy, influencing young people’s career choices and alignment with labour market needs. Although strategic documents enshrine the goal of enhancing the prestige of vocational education, prevailing societal stereotypes still limit its perception as an equivalent alternative to academic education. Consequently, the main question of the research is: what impact does the effectiveness of implementing national and institutional strategies has on the attractiveness of vocational education and students’ choices? The object of the research is national and institutional strategies aimed at attracting students to vocational schools. The aim of this study is to evaluate the effectiveness of national and institutional strategies in attracting students to vocational schools. To achieve this aim, the following research tasks are addressed to: evaluate national and institutional (VS) strategies related to the goals, measures, and implementation of student recruitment; analyze the factors determining the attractiveness of vocational schools in a national and international context; examine the views of stakeholders in Lithuanian vocational schools regarding the effectiveness of the strategies employed; identify effective practices in strategic planning and implementation at vocational schools in the context of student recruitment. Research methods: analysis of scientific literature and qualitative research, combining document analysis and semi-structured interviews. The empirical study, which combined quantitative and qualitative methods, revealed that the appeal of vocational education in Lithuania remains uneven. The analysis of data from the Education Management Information System (EMIS) showed that although enrolment trends remain relatively stable, an exceptionally high dropout rate (approximately 38 percent) is recorded. This indicates a limited ability to ensure continuity of learning and student retention in programs. Expert interviews revealed that the implementation of national strategies at the institutional level is inconsistent. Although the objectives set out in the documents are clear, their impact in practice remains limited. This is attributed to insufficiently concrete implementation measures, project-based funding, slow program updates, regional disparities, and weak employer engagement. The study also revealed that the greatest impact on student recruitment comes from comprehensive strategies that include consistent communication, early career guidance, opportunities to try out professions in practice, modern infrastructure, the development of apprenticeships, and long-term partnerships with employers. Conclusions and recommendations are presented at the end of the master’s thesis.