Švietimo teisingumo užtikrinimas: Lietuvos ir Estijos politikos įgyvendinimo lyginamoji analizė
Tribienė, Dominyka |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1778.
Šiame magistro darbe nagrinėjamas švietimo teisingumo užtikrinimas, lyginant Lietuvos ir Estijos švietimo politikos įgyvendinimą. Nepaisant panašios istorinės raidos, Estijos mokinių pasiekimai yra vieni aukščiausių Europoje (PISA tyrimų duomenimis), o SEK aplinkos įtaka jų rezultatams yra mažesnė nei Lietuvoje. Lietuvoje mokinių pasiekimų lygis žemesnis, be to, ryškesni regioniniai ir socialiniai netolygumai, rodantys, jog dabartinės švietimo politikos priemonės nėra pakankamai veiksmingos užtikrinant švietimo teisingumą. Ši situacija kelia klausimą, kokie veiksniai lėmė Estijos sėkmę ir kokias priemones Lietuva galėtų pritaikyti siekdama didesnio ugdymo lygiateisiškumo. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir palyginti Lietuvos ir Estijos švietimo politikos įgyvendinimą bei rezultatus švietimo teisingumo užtikrinimo srityje ir pateikti rekomendacijas Lietuvos švietimo formuotojams. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, atlikta švietimo teisingumo sampratos analizė, išnagrinėti Lietuvos ir Estijos švietimo politikos veiksniai ir priemonės, skirti SEK aplinkos įtakai mažinti, atlikta dviejų šalių švietimo politikos ir mokinių pasiekimų lyginamoji analizė bei parengtos rekomendacijos Lietuvai, remiantis Estijos gerąja patirtimi. Tyrimo metodai apėmė mokslinės literatūros ir strateginių dokumentų analizę, statistinių duomenų analizę ir lyginamąją analizę. Darbas suskirstytas į tris dalis: teorinę (aptariama švietimo teisingumo samprata), analitinę ir lyginamąją, darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Rezultatai atskleidė, kad Estijos švietimo politika sistemiškiau užtikrina švietimo teisingumą: čia nuosekliai taikomos įtraukiojo ugdymo priemonės ir lankstus, poreikiais grįstas finansavimas, todėl mokinių pasiekimai aukštesni, o socialinės kilmės nulemti faktoriai yra mažesni. Lietuvoje, nors strateginiuose dokumentuose deklaruojami panašūs tikslai, jų praktinis įgyvendinimas nėra tolygus, nes išlieka regioniniai atotrūkiai, ir didesnė SEK aplinkos įtaka mokinių rezultatams. Tarptautiniai PISA ir TALIS tyrimai patvirtina, kad Estijos švietimo sistema veiksmingiau mažina nelygybę nei Lietuvos. Remiantis šiais rezultatais, darbe pasiūlytos rekomendacijos Lietuvos švietimo sistemos tobulinimui. Tyrimo metu darbo autorė Estijoje atliko profesinę praktiką, kuri suteikė galimybę tiesiogiai susipažinti su šios šalies švietimo politika.
This master’s thesis examines how educational equity is ensured through the implementation of education policies in Lithuania and Estonia. Despite a similar historical development, Estonian students’ achievements rank among the highest in Europe (PISA data) and socioeconomic background has a smaller impact on their performance compared to students in Lithuania. By contrast, Lithuanian student performance is lower and pronounced regional and social disparities indicate that current education policy measures are not sufficiently effective in ensuring educational equity. This raises the question of what factors led to Estonia’s success and which of its practices could be adopted in Lithuania. The aim of the research is to analyze education policy implementation and outcomes in Lithuania and Estonia from an educational equity perspective, and to provide recommendations for Lithuania’s education policymakers based on a comparative analysis of the two countries. To achieve this aim, the concept of educational equity was analyzed, the education policy measures in Lithuania and Estonia to mitigate socio-economic disparities were examined, a comparative analysis of the two countries education policies and recommendations for Lithuania were proposed based on Estonia’s best practices. The research methods included analysis of literature and policy documents, statistical data analysis, and comparative analysis. The thesis is divided into three parts: theoretical, analytical and comparative. It concludes with conclusions and recommendations. The results revealed that Estonia’s education policy ensures educational equity more systematically than Lithuania’s. In Estonia, inclusive education measures are implemented consistently, and funding is flexibly allocated based on needs, leading to higher student achievement and smaller achievement gaps related to social background. In Lithuania, although similar goals are declared in strategic documents, their practical implementation is uneven – regional disparities persist, resources are unevenly distributed, and socio-economic factors have a stronger influence on student outcomes. PISA and TALIS studies confirm that Estonia’s education system reduces educational inequality more effectively than Lithuania’s. Considering these findings, the thesis offers recommendations to improve Lithuania’s education system. The author also completed an internship in Estonia, providing first-hand insight into that country’s education policy.