Piliečių susirūpinimo privatumu, policijos naudojamų stebėjimo technologijų priimtinumo ir pasitikėjimo policija sąsajos

Magistro baigiamojo darbo tema – „Piliečių susirūpinimo privatumu, policijos naudojamų stebėjimo technologijų priimtinumo ir pasitikėjimo policija sąsajos“. Aktualumas. Vaizdo stebėjimo kameros, automatinis valstybinių numerių atpažinimas, kūno kameros – visa tai jau įprasta Lietuvos policijos veiklos dalis, tačiau nuolatinė sparčiai besivystanti skaitmenizacija ir technologinė raida skatina į teisėsaugos veiklą įtraukti vis pažangesnius sprendimus, leidžiančius stebėti, sekti ir veikti realiu laiku. Tačiau šios priemonės neretai pasižymi dideliu invazyvumo lygiu asmens privatumo atžvilgiu, todėl kyla pagrįstas klausimas – ar tolesnė technologijų integracija nekelia grėsmių piliečių privatumui ir ar visuomenė apskritai priima tokias priemones. Mokslinė literatūra leidžia daryti prielaidas, kad skaitmeninių sprendimų plėtra dažnai aplenkia teisinį reguliavimą, o tradicinis „saugumo prieš privatumą“ kompromiso modelis nebepaaiškina visuomenės reakcijų. Lietuvoje sisteminių empirinių tyrimų šia tema stokojama, todėl šiame darbe siekiama užpildyti šią spragą. Tyrimo objektas – piliečių susirūpinimo privatumu, policijos naudojamų stebėjimo technologijų priimtinumo ir pasitikėjimo policija sąsajos. Darbo tikslas – įvertinti šias sąsajas. Tyrimo uždaviniai: 1) išanalizuoti privatumo, stebėjimo technologijų priimtinumo ir pasitikėjimo policija koncepcijas bei jų sąsajas teoriniame kontekste; 2) apžvelgti Lietuvos ir kitų šalių praktikas, formuojančias institucinį kontekstą ir piliečių požiūrį; 3) empiriškai įvertinti Lietuvos piliečių nuostatas, matuojant susirūpinimą privatumu, technologijų priimtinumą ir pasitikėjimo policija lygį; 4) statistiškai įvertinti šių reiškinių tarpusavio sąsajas; 5) interpretuoti gautus rezultatus institucinio skaidrumo ir policijos–visuomenės santykių stiprinimo kontekste. Tyrimo metodai. Teorinėje dalyje taikyta mokslo šaltinių analizė, lyginamasis metodas ir apibendrinimas. Empirinis tyrimas – kiekybinis: duomenys rinkti anketinės apklausos būdu (N = 273), analizė atlikta SPSS taikant aprašomąją statistiką, t-testą, ANOVA, koreliacinę ir moderacinę analizę (Hayes PROCESS, Model 1). Darbo struktūra. Darbą sudaro teorinė, metodikos ir empirinė dalys. Baigiama išvadomis ir rekomendacijomis. Pagrindiniai rezultatai. Tyrimas atskleidė savitą paradoksą – respondentai vienu metu rūpinasi savo privatumu (M = 5,13 iš 7) ir palankiai vertina policijos stebėjimo priemones (M = 5,71 iš 7), o pasitikėjimo policija lygis taip pat aukštas (M = 4,87 iš 6). Ginamasis teiginys, kad didelis susirūpinimas privatumu reikšmingai mažina technologijų priimtinumą, pasitvirtino tik iš dalies – ryšys neigiamas, tačiau silpnas (r = –0,148; p = 0,014). Ginamasis teiginys, kad pasitikėjimas policija silpnina šį neigiamą poveikį, taip pat pasitvirtino tik iš dalies: moderacinė analizė atskleidė reikšmingą sąveikos efektą (B = –0,138; p = 0,002), bet priešingos krypties nei tikėtasi. Aukšto pasitikėjimo grupėje privatumo susirūpinimas priimtinumą mažino stipriausiai (B = –0,151; p = 0,010), o žemo pasitikėjimo grupėje šis ryšys praktiškai išnyko. Tai rodo, kad sprendimų priėmėjams nepakanka remtis vien aukštu pasitikėjimu – priešingai, kuo jis aukštesnis, tuo svarbiau išlieka skaidrus ir proporcingas naujų stebėjimo priemonių diegimas.

The topic of the master’s thesis is “The Interconnections Among Privacy Concerns, Acceptance of Police Surveillance Technologies, and Trust in the Police”. Relevance. CCTV cameras, automatic licence plate recognition, body-worn cameras – these tools have already become a routine part of Lithuanian police work, yet rapid digitalisation pushes law enforcement to adopt increasingly advanced solutions capable of real-time monitoring. At the same time, these tools often carry a high level of intrusiveness regarding personal privacy, raising the question whether further integration threatens citizens’ privacy and whether the public accepts such measures at all. The academic literature suggests that the pace of digital adoption often outpaces legal regulation, and the traditional “security versus privacy” trade-off model no longer explains public reactions. In Lithuania, systematic empirical research on these issues remains scarce; this thesis seeks to address that gap. Research object – the interconnections among citizens’ privacy concerns, acceptance of police surveillance technologies, and trust in the police. Research aim – to assess these interconnections. Research tasks: 1) to analyse the concepts of privacy, surveillance technology acceptance, and trust in the police and their interconnections within a theoretical framework; 2) to review Lithuanian and international practices shaping the institutional context and public attitudes; 3) to empirically assess Lithuanian citizens’ attitudes by measuring privacy concerns, technology acceptance, and trust in the police; 4) to statistically test the interconnections among these phenomena; 5) to interpret the findings in the context of institutional transparency and strengthening police–public relations. Research methods. The theoretical part drew on scientific literature analysis, the comparative method, and synthesis. The empirical part followed a quantitative strategy: data were collected via an online questionnaire (N = 273) and analysed in SPSS using descriptive statistics, the t-test, ANOVA, correlation analysis, and moderation analysis (Hayes PROCESS, Model 1). Structure. The thesis consists of theoretical, methodological, and empirical parts. It closes with conclusions and recommendations. Key findings. The study revealed a curious paradox – respondents simultaneously cared about their privacy (M = 5.13 of 7) and viewed police surveillance tools rather favourably (M = 5.71 of 7), while trust in the police was also high (M = 4.87 of 6). The hypothesis that strong privacy concerns substantially reduce technology acceptance was only partly confirmed – the relationship was negative but weak (r = –0.148; p = 0.014). The hypothesis that trust weakens this negative effect was likewise only partly confirmed: moderation analysis revealed a significant interaction (B = –0.138; p = 0.002), yet in the opposite direction. Among high-trust respondents, privacy concerns reduced acceptance most strongly (B = –0.151; p = 0.010), whereas among low- trust respondents this link practically vanished. This shows that decision-makers cannot rely on high trust alone – the higher the trust, the more critical transparent and proportionate deployment of new surveillance tools becomes.