Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas ugdant ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1617.
Magistro studijų baigiamasis darbas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių: teorinės, empirinės dalių ir išvadų bei rekomendacijų. Teorinėje dalyje analizuojama mokslinė literatūra ir aptariami ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ugdymo ypatumai bei tėvų-pedagogų bendradarbiavimo galimybės. Empirinėje dalyje analizuojami tyrimo duomenys, o trečiojoje dalyje pateikiama mokslinė diskusija, darbo išvados ir rekomendacijos. Magistro studijų baigiamajame darbe analizuojamas Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų tėvų bendradarbiavimas, jo nauda, galimos formos ir būdai, kylantys sunkumai bei bendradarbiavimo tobulinimo galimybės. Tema aktuali, nes vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius auga, Lietuvos švietimas pereina prie įtraukaus švietimo, tinkamo kiekvienam vaikui. Todėl svarbu analizuoti pedagogų ir tėvų partnerystę, siekiant kiekvieno vaiko ugdymosi sėkmės. Tyrimo tikslas – atskleisti pedagogų požiūrį į bendradarbiavimą su tėvais, auginančiais specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Tyrimui naudotas kiekybinis metodas – internetinė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo 349 Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo pedagogai. Tyrimu nustatyta, kad pedagogų požiūris į bendradarbiavimą priklauso nuo jų darbo stažo, įstaigos nuostatų, tačiau dauguma pedagogų bendradarbiavimą su tėvais laiko svarbiu ikimokyklinio amžiaus specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ugdymo komponentu. Skirtingą darbo stažą turintys pedagogai naudoja skirtingas bendradarbiavimo formas: trumpiau dirbantys dažniau bendradarbiauja tiesioginiu tėvų dalyvavimu ugdymo procese grįstomis formomis, tuo tarpu ilgesnį darbo stažą turintys pedagogai dažniau renkasi tradicines, į informavimą orientuotas bendradarbiavimo formas. Tyrimo duomenų analizė leidžia teigti, kad kokybiška, konstruktyvi partnerystė reikalauja nuoseklaus komunikacijos tobulinimo, pedagogų kompetencijų stiprinimo bei tėvų įgalinimo. Tyrimu nustatyta, kad pagrindinės bendradarbiavimo kliūtys yra tėvų užimtumas, vaiko sunkumų neigimas, bei informacijos apie specialiuosius poreikius stoka.
This master's thesis consists of three main parts: theoretical, empirical, and conclusions with recommendations. Scientific literature is analysing and the specifics of education of preschool children with special educational needs are discussing in theoretical part. The possibilities for collaboration between parents and preschool teachers are discussing in theoretical part too. The empirical part presents the research data. The final section includes a scientific discussion, conclusions, and practical recommendations. The study analyzes collaboration between preschool teachers in Vilnius and parents raising children with special educational needs. It explores the benefits, possible forms and methods of collaboration, challenges and potential ways to improve this collaboration. The topic is highly relevant, because the number of children with special educational needs is increasing, and the Lithuanian education system is transitioning to inclusive education. Therefore, it is important to analyse the partnership between preschool teachers and parents in order to ensure each child’s educational success. The aim of this research is to reveal preschool teachers perspectives on collaboration with parents raising children with special educational needs. A quantitative research method was applied – an online questionnaire survey. The study involved 349 preschool teachers from Vilnius city. Results of this research revealed that teachers attitudes towards collaboration are influenced by their years of professional experience and institutional policies. Nevertheless, most preschool teachers consider collaboration with parents an important component in educating children with special educational needs. Teachers with shorter work experience tend to use more active, parent- involved forms of collaboration, while those teachers with longer experience more often rely on traditional, informing-based methods. The analysis of research data suggests that a high-quality, constructive partnership requires consistent communication improvement, teachers’ competencies and empowering parents. The main collaboration obstacles identified include parental busyness, denial of the child’s difficulties, and a lack of information about special educational needs.