Netiesioginės tyčios ir nusikalstamo pasitikėjimo atribojimo problemos
Stasiulytė, Gintarė |
Dažnai faktinė riba tarp netiesioginės tyčios ir nusikalstamo pasitikėjimo būna labai nežymi. Tad, vadovaujantis tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių teisės doktrina bei teismų praktika, darbe išskiriami pagrindiniai minėtų kaltės rūšių atribojimo kriterijai, pateikiami išsamūs jų paaiškinimai. Šiame darbe taip pat tiriаmоs netiesioginės tyčios ir nusikalstamo pasitikėjimo nustаtymо bei jų tarpusavio atribojimo prоblemоs skirtingų kategorijų bylose. Atlikus teismų praktikos analizę, paaiškėja, kad teismai neretai daro klaidas kvalifikuodami veikas skirtingų kategorijų bylose, kadangi nėra suformuluotų aiškių ir konkrečių netiesioginės tyčios ir nusikalstamo pasitikėjimo atribojimo kriterijų. Jiems nesant, teismai neretai netinkamai įvertina konkrečias situacijas, vienas aplinkybes pervertinant, į kitas nepagrįstai neatsižvelgiant, pasitaiko ir atvejų, kai teismai net praktiškai identiškas situacijas įvertina skirtingai. Nesant aiškių netiesioginės tyčios ir nusikalstamo pasitikėjimo atribojimo kriterijų, nesiformuoja vieninga teismų praktika, kyla nesutarimų tarp akademinės visuomenės ir teismų praktikos.
Often the actual boundary between indirect intent and recklessly is insignificant. Thus, in accordance with both Lithuanian and foreign legal doctrine and case law are disquieted the main types if guilt which are mentioned earlier with detailed explanations. Also, in this Master's thesis is analyzed determination of indirect intent and recklessly at the same time separating issues regarding reciprocal delimitation in different categories of cases. The case analysis shows that the courts often make errors classifying offenses in different categories of cases, in the absence of clear and formulated specific indirect intent and recklessly delimitation criteria. In their absence, the courts are often not properly assessing specific situations, overestimating one context to another without taking unreasonable, and there are cases in which courts essentially identical situations assess differently. In the absence of clear criteria regarding intent and recklessly delimitation as a result, the same judicial practice is not formed and because of this issue, there are disagreements between academic community and case law.