Vaikų socialinių įgūdžių ugdymas šeiminiuose namuose
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-2004.
Darbo tikslas: Atskleisti globojamų vaikų socialinių įgūdžių ugdymo specifiką šeiminiuose namuose, remiantis socialinių darbuotojų patirtimi. Pagrindiniai uždaviniai: 1. Išanalizuoti socialinių įgūdžių ugdymo teorinius aspektus globos kontekste. 2. Atskleistu globojamų vaikų socialinių įgūdžių ugdymo specifiką šeiminiuose namuose, remiantis socialinių darbuotojų patirtimi. Tiriamieji: Socialiniai darbuotojai, dirbantis šeiminiuose namuose ir turintys praktinės patirties ugdant globojamų vaikų socialinius įgūdžius. Tyrime dalyvavo 8 socialiniai darbuotojai. Tyrimo metodai: Teoriniai – mokslinės literatūros analizė, sisteminimas ir apibendrinimas; empiriniai – duomenų rinkimui taikytas pusiau struktūruoto interviu metodas; duomenų analizei taikyta kokybinė turinio analizė. Tyrimo aktualumą lemia tai, kad socialiniai įgūdžiai yra esminė vaikų socialinės adaptacijos, emocinės gerovės ir pasirengimo savarankiškam gyvenimui prielaida, ypač globos sistemoje augantiems vaikams, kurių patirtys dažnai susijusios su emocinių nesaugumu ir socialinių ryšių nestabilumu.. Tyrimo rezultatai: Tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialinių įgūdžių ugdymas šeiminiuose namuose yra nuoseklus ir kompleksinis procesas, apimantis emocinių, socialinių ir elgesio gebėjimų formavimą. Nustatyta, kad šis procesas prasideda nuo emocinio saugumo užtikrinimo, pasitikėjimu grįsto santykio kūrimo ir individualių vaiko poreikių pažinimo. Tyrimo metu nustatyta, kad socialinių įgūdžių ugdymas vyksta per kasdienes situacijas, patirtinį mokymąsi, socialinio darbuotojo elgesio modeliavimą, refleksiją ir struktūruotas veiklas. Taip pat nustatyta, kad globojami vaikai dažnai susiduria su emocijų atpažinimo, savireguliacijos, bendravimo, konfliktų sprendimo ir savarankiškumo sunkumais. Tyrimo rezultatai parodė, kad socialinių įgūdžių ugdymas lemia teigiamus vaikų pokyčius: gerėja emocijų valdymas, stiprėja bendravimo ir konfliktų sprendimo gebėjimai, didėja savarankiškumas ir atsakomybė, stiprėja pasitikėjimas savimi ir aplinka. Taip pat nustatyta, kad ugdymo veiksmingumą lemia saugi emocinė aplinka, aiški struktūra, nuoseklus ugdymo procesas ir specialistų bendradarbiavimas. Apibendrinant galima teigti, kad socialinių įgūdžių ugdymas šeiminiuose namuose yra kompleksinis, individualizuotas ir nuoseklus procesas, sudarantis prielaidas globojamų vaikų socialinei integracijai ir pasirengimui savarankiškam gyvenimui.
Aim of the study: To reveal the specifics of developing social skills in children under foster care within family-based care homes, based on the experiences of social workers. Objectives: 1. To analyse the theoretical aspects of social skills development in the context of foster care. 2. To reveal the specifics of developing social skills in fostered children living in family-based care homes, based on social workers’ experiences. Participants: Social workers employed in family-based care homes with practical experience in developing fostered children’s social skills. A total of 8 social workers participated in the study. Research methods: Theoretical methods included analysis, systematization, and generalization of scientific literature. Empirical data were collected using semi-structured interviews, and qualitative content analysis was applied for data analysis. Relevance of the study: The relevance of the research is grounded in the fact that social skills are essential for children’s social adaptation, emotional well-being, and readiness for independent living, especially for children growing up in the foster care system, whose experiences are often associated with emotional insecurity and instability in social relationships. Research results: The findings revealed that the development of social skills in family- based care homes is a consistent and complex process involving the formation of emotional, social, and behavioural competencies. This process begins with ensuring emotional security, building trust-based relationships, and understanding the individual needs of the child. The study found that social skills are developed through everyday situations, experiential learning, modelling of social worker behaviour, reflection, and structured activities. It was also identified that fostered children often face difficulties in recognizing emotions, self-regulation, communication, conflict resolution, and independence. The results showed that social skills development leads to positive changes in children: improved emotional regulation, stronger communication and conflict resolution skills, increased independence and responsibility, and enhanced self-confidence and trust in their environment. The effectiveness of this process is influenced by a safe emotional environment, clear structure, consistency in the educational process, and collaboration among specialists. Conclusion: In summary, the development of social skills in family-based care homes is a complex, individualized, and consistent process that creates favourable conditions for the social integration of fostered children and their preparation for independent living.