Rizikos valdymo sprendimų raiška strateginio valdymo procese viešajame sektoriuje: X įstaigos atvejis
Rinkevičienė, Agnė |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-2141.
Šiuolaikiniame dinamiškame viešajame sektoriuje rizikos valdymas įgyja vis didesnę reikšmę ir tampa esminiu gerojo valdymo užtikrinimo elementu. Nors tarptautiniai standartai akcentuoja būtinybę rizikos valdymą susieti su strategine organizacijos orientacija, viešojo valdymo praktikoje vis dar pasireiškia formalumo ir realaus vadybinio pritaikomumo neatitiktis. Šio tyrimo mokslinė problema – kaip rizikos valdymo sprendimų konceptualizavimas, ekspertinis vertinimas ir praktinis taikymas pasireiškia strateginio valdymo procese. Tyrimo objektas – rizikos valdymo sprendimai viešojo sektoriaus X įstaigoje. Tyrimo tikslas – ištirti rizikos valdymo sprendimų raišką strateginio valdymo procese viešojo sektoriaus X įstaigoje, analizuojant jų konceptualizavimą, ekspertinį vertinimą ir praktinį taikymą. Tyrimo metodai: pritaikytas mišrus tyrimo dizainas ir duomenų trianguliacijos metodas, apimantis tris etapus: kokybinę X įstaigos dokumentų turinio analizę, struktūruotą ekspertų (N=5) interviu bei reprezentatyvią valstybės tarnautojų anketinę apklausą (N=263). Duomenų apdorojimui taikyta interpretacinė turinio, aprašomoji bei koreliacinė statistinė analizė. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad X įstaigoje rizikos valdymo sistema pasižymi aukštu formaliu institucionalizavimu, turinčiu aiškų atsakomybių pasiskirstymą, tačiau praktikoje veikia kaip statiškas atitikties mechanizmas. Tyrimas atskleidė statistiškai reikšmingą koreliaciją (rho = 0,402) tarp biurokratinės naštos ir bendro RV sistemos vertinimo. Nustatytas poreikis mažinti administracinę naštą ir tobulinti IT įrankius, siekiant geresnės RV integracijos į kasdienę veiklą. Nors organizacijoje susiformavusi brandi, vieninga rizikos kultūra, grįsta asmenine darbuotojų atsakomybe ir geru strateginių tikslų suvokimu, identifikuotas reikšmingas atotrūkis tarp deklaratyvaus reglamentavimo ir realaus taikymo operaciniame lygmenyje. Praktinį sprendimų įgyvendinimą kasdienėje veikloje apsunkina neefektyvūs IT įrankiai ir procedūrų sukeliamas biurokratinis nuovargis, kuris skatina atskaitomybės vengimą ir sąmoningą rizikų skaičiaus mažinimą. Be to, sistemos objektyvumą riboja nepriklausomos „trečiosios gynybos linijos“ (vidaus audito) funkcijos trūkumas. Remiantis tyrimo išvadomis, X įstaigai pateiktos metodinės rekomendacijos: integruoti rizikos vertinimo rezultatus į struktūrinių padalinių metinius veiklos planus, skaitmenizuoti procesus diegiant modernias rizikos valdymo stebėsenos sistemas, supaprastinti biurokratines procedūras bei užtikrinti nepriklausomą vidaus audito funkciją (savarankišką padalinį arba išorės ekspertų paslaugą).
In today’s dynamic public sector, risk management is becoming increasingly important and is emerging as a key element in ensuring good governance. Although international standards emphasize the need to link risk management to the strategic orientation of an organization, a discrepancy between formality and actual managerial applicability persists in public management practice. The research problem of this study is how the conceptualization, expert evaluation, and practical application of risk management decisions manifest in the strategic management process. The object of the study is risk management decisions at public sector institution X. The aim of the study is to examine the manifestation of risk management decisions in the strategic management process at public sector institution X by analysing their conceptualization, expert evaluation, and practical application. Research methods: a mixed-methods research design and data triangulation method were applied, comprising three stages: qualitative content analysis of Institution X’s documents, structured expert interviews (N=5), and a representative questionnaire survey of civil servants (N=263). Interpretive content analysis, descriptive analysis, and correlational statistical analysis were applied for data processing. The results of the study revealed that the risk management system at Institution X is characterized by a high degree of formal institutionalization with a clear distribution of responsibilities, but in practice functions as a static compliance mechanism. The study revealed a statistically significant correlation (rho = 0.402) between bureaucratic burden and the overall assessment of the risk management system. A need was identified to reduce administrative burden and improve IT tools to achieve better integration of risk management into daily operations. Although a mature, unified risk culture has developed within the organization, based on individual employee accountability and a clear understanding of strategic objectives, a significant gap was identified between declarative regulations and their actual application at the operational level. The practical implementation of solutions in daily operations is hampered by ineffective IT tools and the bureaucratic fatigue caused by procedures, which encourages the avoidance of accountability and the deliberate reduction of risk metrics. Furthermore, the objectivity of the system is limited by the lack of an independent “third line of defense” (internal audit) function. Based on the findings of the study, the following methodological recommendations were provided to Institution X: integrate risk assessment results into the annual operational plans of structural units, digitize processes by implementing modern risk management monitoring systems, simplify bureaucratic procedures, and ensure an independent internal audit function (an autonomous unit or an external expert service).