Hibridinės grėsmės kaip iššūkis Lietuvos nacionaliniam saugumui

Šiandieninėje, ypatingai įtemptoje geopolitinėje situacijoje, hibridinės grėsmės yra vienas iš sudėtingiausių ir greičiausiai besikeičiančių reiškinių tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje. Karas Ukrainoje, migrantų krizė, meteorologiniai balionai, dronai ir kitos hibridinio pobūdžio atakos tapo didžiuliu iššūkiu Lietuvos nacionaliniam saugumui. Hibridinės grėsmės atskleidė, jog vien tik stipri valstybės karinė galia, nebegarantuoja apsaugos nuo netradicinių ir daugialypių priemonių panaudojimo, siekiant paveikti gyventojų saugumo jausmą, pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis ir valstybės stabilumą. Įvertinus tai, valstybės yra priverstos reaguoti į kasdien kylančius naujus iššūkius, keisti ir adaptuoti teisinį reglamentavimą, naudojamas apsaugos priemones, didinti gyventojų sąmoningumą ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą. Baigiamojo darbo tema - „Hibridinės grėsmės kaip iššūkis Lietuvos nacionaliniam saugumui“. Tyrimo tikslas – išanalizuoti hibridines grėsmes (meteorologinių balionų incidentus ir kibernetinius išpuolius) kaip kompleksinį iššūkį Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baigiamojo darbo tikslui įgyvendinti iškelti 5 uždaviniai: išanalizuoti hibridinių grėsmių sampratą ir raidą teoriniu aspektu, išanalizuoti nacionalinio saugumo sampratą hibridinių grėsmių kontekste, išnagrinėti Europos Sąjungos, NATO strategijas ir partnerystę, hibridinių grėsmių kontekste, išanalizuoti Lietuvos nacionalinio saugumo strategiją ir priemones, kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, identifikuoti (pasirinktų hibridinių grėsmių) meteorologinių balionų ir kibernetinių išpuolių keliamus iššūkius Lietuvos nacionaliniam saugumui ir teisinio reglamentavimo pasikeitimus. Baigiamasis darbas sudarytas iš santrumpų sąrašo, įvado, trijų skyrių, išvadų, literatūros sąrašo, santraukų lietuvių, anglų kalbomis. Pirmajame baigiamojo darbo skyriuje pristatomas hibridinių grėsmių atsiradimas, pateikiamas jų apibrėžimas, rūšys, atskleidžiamas sąvokos daugialypiškumas, taip pat aptariama nacionalinio saugumo sąvoka, jos raida, teoriniai aspektai, pristatomi pagrindiniai saugumo sektoriai, ,,pilkoji zona”, analizuojama hibridinių grėsmių ir nacionalinio saugumo koreliacija. Antrajame skyriuje nagrinėjami tarptautiniai Europos Sąjungos, NATO komunikatai, dokumentai ir teisės aktai, strategijos kovojant su hibridinėmis grėsmėmis, atskleidžiamas organizacijų bendradarbiavimo būtinumas. Analizuojami Lietuvos nacionaliniai teisės aktai reglamentuojantys nacionalinį saugumą sąsajoje su hibridinėmis grėsmėmis. Trečiajame skyriuje, analizuojami meteorologinių balionų ir kibernetinių išpuolių atvejai, atskleidžiama jų, kaip hibridinių grėsmių įtaką Lietuvos nacionaliniam saugumui, pristatomi teisinio reguliavimo pokyčiai, naujų priemonių atsiradimas ir įgyvendinimas. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados: 1) hibridinių grėsmių reiškinys sunkiai apibrėžiamas dėl nuolat vykstančių technologinių, geopolitinių ir kitų pasikeitimų, tačiau sutinkama, kad tai yra prievartinių ir ardomųjų veiklų, konvencinių ir nekonvencinių metodų derinys, naudojamas valstybinių ar nevalstybinių subjektų, siekiančių priešiškų tikslų, tačiau neskelbiant karo ir išliekant žemiau oficialaus karo ribos. Į šią sąvoką patenka karinių ir nekarinių priemonių, tokių kaip diplomatinis, ekonominis spaudimas, kibernetiniai išpuoliai, dezinformacija panaudojimas. Identifikuoti kylančias grėsmės ir jų šaltinį ypač sudėtinga dėl subjektų veikimo „pilkojoje zonoje“, neaiškaus priešo buvimo ir oficialaus karo nepaskelbimo. 2) Nacionalinis šalies saugumas yra suprantamas, kaip valstybės teritorijos, suvereniteto ir jos gyventojų apsauga nuo išorinių ir vidinių grėsmių. Nacionaliniam saugumui įtaką daro aplinkosaugos, kariniui, ekonominiui, kibernetiniui, socialiniui ar politiniui valstybės sektoriui kylančios grėsmės. Pastarųjų metų įvykiai: „Ikea“ padegimas, savaime užsidegančios siuntos ir kt. parodė, kad Lietuva susiduria su Rusijos ir Baltarusijos vykdomais hibridiniais išpuoliais ir tai tiesiogiai veikia šalies nacionalinį saugumą. 3) Europos Sąjunga ir NATO vykdo kryptingą ir nuolatinį darbą hibridinių grėsmių prevencijos ir kovos srityje. ES parengti veiksmų planai, strategijos ir kiti dokumentai, rodo, jog hibridinių grėsmių keliami pavojai yra realūs ir toliau išlieka prioritetiniu Europos Sąjungos klausimu saugumo srityje. NATO užtikrina kolektyvinę gynybą, atgrasymą ir reagavimą, o Europos Sąjunga kuria teisėkūros, reguliavimo ir vidaus atsparumo stiprinimo priemones. 4) Įgyvendinant nacionalinio saugumo strategijos tikslus, valstybė imasi aktyvių priemonių kovojant su iškilusiomis hibridinėmis grėsmėmis: priimtas naujas Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas, įkurtas Nacionalinis krizių valdymo centras, patvirtinta Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa, gyventojai šviečiami hibridinių grėsmių ir pilietinio pasipriešinimo srityje, organizuojamos bendros valstybinių institucijų pratybos kritinės infrastruktūros apsaugos srityje. 5) Meteorologinių balionų naudojimas gabenant akcizais apmokestinamas prekes iš Baltarusijos į Lietuvą peržengė tradicinės kontrabandos ribas, įgijo hibridinių grėsmių pobūdį ir tapo tikru iššūkiu Lietuvos nacionaliniam saugumui. Lietuvos valstybės atsakas į šią grėsmę yra kompleksinis, apimantis tiek teisės aktų pakeitimus, tiek ir krizių valdymo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo, bei kitų priemonių įgyvendinimo visumą. Atlikti pakeitimai rodo, jog teisinis reguliavimas nėra pakankamas. 6) Kibernetinės atakos vis dažniau naudojamos kaip netiesioginio poveikio priemonė, kuria siekiama sutrikdyti institucijų veiklą, paveikti visuomenę, skleisti dezinformaciją, mažinti pasitikėjimą valstybe ir kelti nesaugumo jausmą, neperžengiant atviro karinio konflikto ribų. Lietuvos atsakas į kibernetines grėsmes yra nuoseklus ir sisteminis. Tą rodo kibernetinio saugumo įstatymo atnaujinimas, kuriuo Lietuvos teisinėje sistemoje pradėta įgyvendinta ES direktyva TIS2, išplėstas kibernetinio saugumo subjektų ratas, sugriežtinta atsakomybė, piniginės baudos už kibernetinio saugumo pažeidimus. Taip pat visa apimtimi pradėtas taikyti ES Reglamentas 2019/881 (Kibernetinio saugumo aktas), ir ES Reglamentas 2021/887, kurio pagrindu Lietuvoje pradėjo veikti Nacionalinio koordinavimo centras, pradėta SOC/CSIRT sistemų plėtra ir kitos priemonės.

In today’s particularly tense geopolitical situation, hybrid threats have become one of the most complex and rapidly evolving phenomena both in Lithuania and across Europe. The war in Ukraine, the migrant crisis, meteorological balloons, drones, and other hybrid-type attacks have become major challenges to Lithuania’s national security. Hybrid threats have revealed that strong military power alone no longer guarantees protection against unconventional and multifaceted methods used to influence the population’s sense of security, trust in state institutions, and the stability of the state. In response, states are forced to react to new daily challenges, adapt legal regulations, improve protection measures, increase public awareness, and strengthen international cooperation. The topic of this thesis is “Hybrid Threats as a Challenge to Lithuania’s National Security.” The aim of the research is to analyze hybrid threats (meteorological balloon incidents and cyberattacks) as a complex challenge to Lithuania’s national security. To achieve this goal, five objectives were set: to analyze the concept and development of hybrid threats from a theoretical perspective; to examine the concept of national security in the context of hybrid threats; to review European Union and NATO strategies and partnerships in the context of hybrid threats; to analyze Lithuania’s national security strategy and measures for combating hybrid threats; and to identify the challenges posed by selected hybrid threats (meteorological balloons and cyberattacks) to Lithuania’s national security and the related changes in legal regulation. The thesis consists of a list of abbreviations, an introduction, three chapters, conclusions, a bibliography, and summaries in Lithuanian and English. The first chapter presents the emergence of hybrid threats, their definition, types, and the multidimensional nature of the concept. It also discusses the concept of national security, its development and theoretical aspects, introduces the main security sectors and the “grey zone,” and analyzes the correlation between hybrid threats and national security. The second chapter examines international legal acts, communications, documents, and strategies of the European Union and NATO related to combating hybrid threats, highlighting the necessity of cooperation between these organizations. It also analyzes Lithuanian national legal acts regulating national security in connection with hybrid threats. The third chapter analyzes cases of meteorological balloons and cyberattacks, revealing their impact as hybrid threats on Lithuania’s national security. It also presents changes in legal regulation, the emergence of new measures, and their implementation. The conclusions of the thesis are as follows: The phenomenon of hybrid threats is difficult to define due to constant technological, geopolitical, and other changes. However, it is generally understood as a combination of coercive and disruptive activities, conventional and unconventional methods, used by state or non-state actors pursuing hostile objectives without formally declaring war and remaining below the threshold of official warfare. This concept includes the use of both military and non-military means such as diplomatic and economic pressure, cyberattacks, and disinformation. Identifying emerging threats and their source is particularly difficult because actors operate in the “grey zone,” where the enemy is unclear and war is not officially declared. National security is understood as the protection of a state’s territory, sovereignty, and population from external and internal threats. National security is affected by threats arising in environmental, military, economic, cyber, social, or political sectors. Recent events such as the “Ikea” arson attack, spontaneously igniting parcels, and similar incidents demonstrated that Lithuania faces hybrid attacks carried out by Russia and Belarus, which directly affect the country’s national security. The European Union and NATO are carrying out targeted and continuous work in the field of prevention and response to hybrid threats. EU action plans, strategies, and other documents demonstrate that hybrid threats are real and remain a priority issue for the European Union in the field of security. NATO ensures collective defense, deterrence, and response, while the European Union develops legislative, regulatory, and internal resilience-building measures. In implementing the objectives of the national security strategy, the state is taking active measures to combat hybrid threats: adopting a new Crisis Management and Civil Protection Law, establishing the National Crisis Management Center, approving the Civil Protection Strengthening and Development Program, educating citizens about hybrid threats and civic resistance, and organizing joint exercises among state institutions in the field of critical infrastructure protection. The use of meteorological balloons to transport excise goods from Belarus to Lithuania has exceeded the boundaries of traditional smuggling, acquired the characteristics of hybrid threats, and become a real challenge to Lithuania’s national security. Lithuania’s response to this threat is comprehensive, including both amendments to legal acts and the implementation of crisis management, interinstitutional cooperation, and other measures. The changes made demonstrate that legal regulation alone is not sufficient. Cyberattacks are increasingly used as a tool of indirect influence aimed at disrupting institutional activities, influencing society, spreading disinformation, reducing trust in the state, and creating a sense of insecurity without crossing the threshold of open military conflict. Lithuania’s response to cyber threats is consistent and systematic. This is demonstrated by the updated Cybersecurity Law, through which Lithuania began implementing the EU NIS2 Directive, expanded the range of cybersecurity entities, strengthened liability, and introduced financial penalties for cybersecurity violations. In addition, EU Regulation 2019/881 (Cybersecurity Act) and EU Regulation 2021/887 have been fully implemented, leading to the establishment of the National Coordination Center in Lithuania, the development of SOC/CSIRT systems, and other measures.