Vienišų globos namų gyventojų teisių atstovavimas gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje

Viena pagrindinių socialinio darbo misijų − plėtoti, organizuoti bei teikti kokybiškas socialines paslaugas visiems specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, jų grupėms ir bendruomenėms, ugdant bei gerinant jų gyvenimo kokybę ir propaguojant sanglaudą ir socialinę įtrauktį. Todėl svarbu ir aktualu yra analizuoti socialinių darbuotojų veiklos ypatumus bei, siekiant pagerinti socialinio darbo efektyvumą, ieškoti būdų, kaip šias patirtis paversti kiek įmanoma pozityvesnėmis. Objektas – vienišų globos namų gyventojų teisių atstovavimas gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje. Tikslas – atskleisti socialinių darbuotojų veiklos ypatumus, atstovaujant vienišų globos namų gyventojų teises gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje. Uždaviniai: 1. Atskleisti vienišų asmenų globos institucinės sistemos ypatumus Lietuvoje. 2. Išanalizuoti pacientų teisių atstovavimo teisinį reglamentavimą. 3. Atskleisti praktinius atstovavimo sveikatos priežiūros įstaigoje aspektus. 4. Atskleisti vienišų globos namų gyventojų teisių atstovavimą gydantis sveikatos priežiūros įstaigoje, remiantis socialinių darbuotojų patirtimi.. Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė buvo taikoma siekiant atskleisti vienišų asmenų globos institucinės sistemos specifiką Lietuvoje. Teisinių dokumentų turinio analizė taikoma analizuojant pacientų teisų atstovavimą reglamentuojančius pagrindinius nacionalinius teisės aktus bei tarptautinius žmogaus teisių standartus. Šis metodas buvo taikytas siekiant atskleisti paciento atstovavimo gydymo įstaigoje įtvirtinimą dokumentuose bei teisinio reguliavimo ypatumus. Empirinėje darbo dalyje taikomas kokybinis tyrimo metodas – pusiau struktūruotas interviu su globos namų socialiniais darbuotojais, atstovaujančiais vienišus globos namų gyventojus gydymo įstaigose. Tyrimo duomenys analizuojami taikant kokybinės turinio analizės metodą, kurio metu sistemingai analizuoti surinkti interviu duomenys, juos koduojant ir grupuojant į kategorijas ir subkategorijas. Darbo struktūra: įvadas, teorinė darbo dalis, susidedanti iš trijų dalių, empirinė dalis, išvados, rekomendacijos, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis, literatūros sąrašas. Pirmoje teorinėje darbo dalyje aptariama vienišų asmenų globos institucinės sistemos specifika Lietuvoje, atskleidžiant socialinės globos sistemos ir teikiamų paslaugų ypatumus; atskleidžiama vienišumo samprata ir jo poveikis sveikatai. Antroje teorinėje darbo dalyje analizuojami pacientų teisų atstovavimą reglamentuojantys pagrindiniai nacionaliniai teisės aktai ir tarptautiniai žmogaus teisių standartai bei atstovavimo sveikatos priežiūros srityje formos ir galimybės. Trečioje teorinėje analizuojami praktinius atstovavimo sveikatos priežiūros įstaigoje aspektus analizavę tyrimai, aptariant institucinis bendradarbiavimas tarp globos ir gydymo įstaigų bei konfliktines situacijas ir jų sprendimų praktikas. Empirinėje dalyje pateikiama tyrimo metodologija, rezultatų analizė bei rezultatų apibendrinimas. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 7 socialiniai darbuotojai, dirbantys socialinės globos įstaigose. Tyrimu nustatyta, Tyrimo metu apibendrinus informantų atsakymus nustatyta, kad informantai pacientų atstovavimą gydymo įstaigoje supranta kaip vieną svarbiausių socialinio darbo vaidmenų ir funkcijų. Šiuo atveju socialinių darbuotojų, kaip vienišų asmenų funkcijos apima ligonio situacijos tyrimą, pagalbą ligoniams ir jų artimiesiems suteikiant informaciją apie gydymo ypatumus ir galimybes, ligonio psichologinį palaikymą, ligonio atstovavimą, dokumentų tvarkymą, bendradarbiavimą su sveikatos priežiūros specialistais. Tokiu būdu sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantis socialinis darbuotojas atlieka tarpininko, pagalbininko, gynėjo, įgaliotojo vaidmenis. Paslaugos gavėjo atstovavimas sveikatos priežiūros įstaigoje socialinius darbuotojus įpareigoja suteikti pacientams saugumą, padėti spręsti kylančias problemas gydymo metu bei įgalinti ligonį spręsti su sveikimu susijusias problemas. Tyrime atliktų interviu rezultatai parodė, kad socialiniai darbuotojai, atstovaudami vienišus globos namų gyventojus, gana dažnai susiduria su gydymo įstaigos darbuotojų priešišku nusiteikimu tiek paciento, tiek paties socialinio darbuotojo atžvilgiu.

One of the main missions of social work is to develop, organize and provide quality social services to all people with special needs, their groups and communities, developing and improving their quality of life and promoting cohesion and social inclusion. Therefore, it is important and relevant to analyze the characteristics of social workers' activities and, in order to improve the efficiency of social work, to look for ways to make these experiences as positive as possible. Object − advocacy of the rights of lonely nursing home residents during treatment in a health care institution. Goal − to reveal the characteristics of social workers' activities when advocating the rights of lonely nursing home residents during treatment in a health care institution. Objectives: 1. To reveal the characteristics of the institutional system of care for lonely people in Lithuania. 2. To analyze the legal regulation of the advocacy of patients' rights. 3. To reveal practical aspects of advocacy in a healthcare institution. 4. To reveal the advocacy of the rights of lonely nursing home residents during treatment in a healthcare institution, based on the experience of social workers. Research methods. The analysis of scientific literature was applied in order to reveal the specifics of the institutional system of care for lonely people in Lithuania. The content analysis of legal documents was applied in analyzing the main national legal acts and international human rights standards regulating the advocacy of patients' rights. This method was applied in order to reveal the consolidation of patient representation in medical institutions in documents and the peculiarities of legal regulation. The empirical part of the work applies a qualitative research method - semi-structured interviews with nursing home social workers advocating lonely nursing home residents in medical institutions. The research data are analyzed using the qualitative content analysis method, during which the collected interview data were systematically analyzed, coding and grouping them into categories and subcategories. Structure of the work: introduction, theoretical part of the work, consisting of three parts, empirical part, conclusions, recommendations, summaries in Lithuanian and English, bibliography. The first theoretical part of the work discusses the specifics of the institutional system of care for lonely people in Lithuania, revealing the peculiarities of the social care system and the services provided; the concept of loneliness and its impact on health are revealed. The second theoretical part of the work analyzes the main national legal acts and international human rights standards regulating the advocacy of patients' rights, as well as the forms and possibilities of advocacy in the field of health care. The third theoretical part analyzes studies that have analyzed the practical aspects of advocacy in a health care institution, discussing institutional cooperation between care and medical institutions and conflict situations and their resolution practices. The empirical part presents the research methodology, analysis of results and generalization of results. Research results. 7 social workers working in social care institutions participated in the study. The study found that, after summarizing the informants' responses during the study, it was found that the informants understand the advocacy of patients in a medical institution as one of the most important roles and functions of social work. In this case, the functions of social workers as lonely individuals include the study of the patient's situation, assistance to patients and their relatives by providing information about the characteristics and possibilities of treatment, psychological support of the patient, patient advocacy, document management, and cooperation with health care specialists. In this way, a social worker working in a health care institution performs the roles of a mediator, assistant, defender, and authorized representative. Advocating the recipient of the service in a health care institution obliges social workers to provide patients with security, help solve problems that arise during treatment, and enable the patient to solve problems related to recovery. The results of the interviews conducted in the study showed that social workers, when advocating lonely residents of nursing homes, quite often encounter hostile attitudes from the medical institution's employees towards both the patient and the social worker themselves.