Palankaus emocinio klimato bendrojo ugdymo mokykloje kūrimas

Emocinis klimatas ir jį įtakojantys veiksniai ugdymo įstaigose pastaruoju metu dažnai tyrinėjami objektai, siekiant suprasti, kaip mokyklos vidinė atmosfera veikia mokytojų savijautą, ugdymo kokybę ar visos bendruomenės santykius. Emocinis klimatas apima bendrą emocinę nuotaiką, pasitikėjimo, pagarbos ir paramos raišką tarp visų mokyklos bendruomenės narių ir tiesiogiai įtakoja mokytojų motyvaciją, mokinių pasiekimus, todėl laikomas vienu svarbiausiu šiuolaikinės mokyklos kokybės rodiklių. Tyrimo objektas: emocinis klimatas bendrojo ugdymo mokykloje. Tyrimo tikslas: ištirti bendrojo ugdymo mokyklų emocinį klimatą, atskleidžiant jį lemiančius veiksnius bei pedagogų požiūrį į juos. Darbo metodai: Baigiamasis magistro darbas parengtas remiantis moksliniais šaltiniais, dokumentais, teisės aktais, statistiniais duomenimis bei gautais atliktos anketinės apklausos - Utenos apskrities bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų emocinio klimato vertinimo tyrimo, rezultatais. Apklausos klausimynas sudarytas pagal penkiabalę Likerto skalę ir apėmė kelias sritis: Geros mokyklos koncepcijos (2015) bruožų, emocinės savijautos, vadovavimo ypatumų, tarpusavio santykių su kitais bendruomenės nariais vertinimą. Klausimyno skalės patikimumas įvertintas Cronbacho α koeficientu, kuris visam klausimynui sudarė 0,958, kas parodė aukštą vidinį nuoseklumą. Gauti empirinio tyrimo duomenys apdoroti naudojant SPSS programinę įrangą. Tyrimo duomenų analizė apėmė dažnių rodmenis, koreliacijas, vidurkius ir standartinius nuokrypius. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal visus anketoje pateiktus klausimus vertintas dažnių (procentine) išraiška, siekiant atskleisti pagrindines tendencijas ir ypatumus. Remiantis atlikto tyrimo duomenų analize, parengtos išvados apie Utenos apskrities bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų emocinio klimato vertinimą ir pateiktos rekomendacijos šios srities tobulinimui. Tiriamieji: tyrime dalyvavo 174 Utenos apskrities bendrojo ugdymo mokyklų pedagogai. Tyrimo rezultatai: Tyrimo rezultatai atskleidė, kad emocinis klimatas mokykloje bendrojo ugdymo mokykloje laikomas svarbiu veiksniu tiek pedagogų gerovei, tiek ugdymo proceso kokybei. 97,7 proc. respondentų pripažino, kad jų darbo kokybei ir pasitenkinimui veikla mokykloje reikšmingas yra mokykloje vyraujantis emocinis klimatas. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad Geros mokyklos koncepcijoje (2015) išskirti bruožai – asmenybės ūgtis, gyvenimas mokykloje, dialogiškas ir tyrinėjantis ugdymasis, ugdymuisi palanki aplinka – yra glaudžiai susiję su pozityvaus emocinio klimato mokykloje kultūra. Net 89 proc. mokytojų pabrėžė vadovo įtakos reikšmingumą emocinės aplinkos formavime, o 83,2 proc. – informacijos prieinamumo svarbą. Teigiama koreliacija nustatyta tarp pozityvių bendruomenės narių santykių ir emocinio klimato vertinimo. Mažiausiai pasitikėjimo ir įsitraukimo respondentai jautė su santykiuose su savivaldybių švietimo institucijomis. Empiriniai duomenys išryškino pagrindinius palankų emocinį klimatą stiprinančius elementus - pagarbą, pasitikėjimą, palaikymą ir įtraukimą. Tyrimas patvirtino iškeltą hipotezę, kad pozityvūs veiksniai ir konstruktyvūs tarpusavio santykiai tarp mokyklos bendruomenės narių ( mokytojų, mokinių, vadovų) statistiškai reikšmingai prisideda prie palankaus emocinio klimato kūrimo. Tyrimo rezultatai parodė, kad reikia nuosekliai stiprinti bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių tarpusavio pasitikėjimą, palaikymą ir kiekvieno įtraukimą, plėtoti palaikančią vadovų lyderystę, užtikrinti skaidrią komunikaciją ir sudaryti sąlygas visų bendruomenės narių emociniam saugumui, nes šie veiksniai tiesiogiai prisideda prie pozityvaus emocinio klimato kūrimo mokykloje.

Emotional climate and the factors influencing it in educational institutions have recently become frequent objects of research, aiming to understand how the internal atmosphere of a school affects teachers' well-being, the quality of education, and the relationships within the entire community. Emotional climate includes the overall emotional mood, the expression of trust, respect, and support among all members of the school community, and directly influences teachers' motivation, students' achievements, and is therefore considered one of the most important indicators of modern school quality. Research Object: Emotional climate in general education schools. Research Aim: To investigate the emotional climate of general education schools by revealing the factors that influence it and the teachers' perspectives on them. Methods of the Study: The master's thesis was prepared based on scientific sources, documents, legal acts, statistical data, and the results of a survey conducted among teachers of general education schools in Utena County. The survey questionnaire was based on a five-point Likert scale and covered several areas: features of the Good School Concept (2015), emotional well-being, leadership characteristics, and relationships with other community members. The reliability of the questionnaire scale was assessed using Cronbach's α coefficient, which for the entire questionnaire was 0.958, indicating high internal consistency. The data from the empirical research were processed using SPSS software. The data analysis included frequency measurements, correlations, means, and standard deviations. The distribution of research participants according to all the questions in the survey was evaluated in terms of frequency (percentage) to reveal the main trends and characteristics. Based on the analysis of the research data, conclusions were drawn regarding the emotional climate assessment of teachers in general education schools in Utena County, and recommendations for improvement of this area were provided. Participants: The study involved 174 educators from general education schools in Utena County. Research Results: The research results revealed that the emotional climate in a general education school is considered an important factor for both teachers' well-being and the quality of the educational process. 97.7% of respondents acknowledged that the emotional climate prevailing at school is significant for their work quality and satisfaction. The analysis of the research data showed that the features identified in the Good School Concept (2015) – personal growth, life at school, dialogical and inquiry-based learning, a supportive learning environment – are closely related to the culture of a positive emotional climate in schools. As many as 89% of teachers emphasized the importance of leadership in shaping the emotional environment, and 83.2% highlighted the importance of the availability of information. A positive correlation was found between positive community relationships and the evaluation of the emotional climate. The least trust and engagement were felt by the respondents in their relationships with local educational authorities. The empirical data highlighted the key elements strengthening a favorable emotional climate: respect, trust, support, and inclusion. The study confirmed the hypothesis that positive factors and constructive interpersonal relationships between school community members (teachers, students, leaders) statistically significantly contribute to the creation of a favorable emotional climate. The research results indicated that there is a need to consistently strengthen mutual trust, support, and inclusion within the general education school communities, develop supportive leadership by school leaders, ensure transparent communication, and create conditions for the emotional safety of all community members, as these factors directly contribute to the creation of a positive emotional climate in the school.