Mokyklos organizacinės paramos ir mokytojų technostreso sąsajos Telšių rajono savivaldybės mokyklose

Dabartiniame švietimo pokyčių keliu žengiančios visuomenės laikmetyje, susiduriančioje su vis spartesne ir gausesne informacinių komunikacinių priemonių įvairove, Lietuvos nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose itin akcentuojama technologijų integracijos svarba siekiant modernizuoti švietimo sistemą ir gerinti ugdymo kokybę. Intensyvi skaitmeninių sprendimų plėtra keičia darbo organizavimo formas, didina informacijos srautus ir kelia naujus iššūkius mokykloms bei mokytojams prisitaikyti prie nuolat kintančios darbo aplinkos. Sėkmingas naujų technologijų diegimas priklauso ne tik nuo organizacinių sprendimų ir sisteminės paramos, bet ir nuo to, kaip šiuos pokyčius priima patys darbuotojai. Šiame kontekste vis didesnį aktualumą įgauna technostreso reiškinys ir mokyklos, kaip organizacijos, vaidmuo kuriant sąlygas, padedančias mokytojams valdyti technologijų keliamus iššūkius. Darbe keliamas probleminis klausimas: kaip mokyklos teikiama organizacinė parama padeda (ir ar apskritai padeda) valdyti mokytojų patiriamą technostresą? Tyrimo objektas – mokyklos organizacinė parama valdant mokytojų technostresą. Darbo tikslas – išanalizuoti mokyklos organizacinės paramos turinį ir jos sąsajas su mokytojų technostresu Telšių rajono savivaldybės mokyklose. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti technostreso sampratą, požymius ir raišką mokytojų profesinėje veikloje. 2. Išnagrinėti mokyklos organizacinės paramos sampratą, veiksnius ir reikšmę valdant mokytojų technostresą. 3. Įvertinti Telšių rajono savivaldybės mokyklų mokytojų patiriamo technostreso raišką ir mokyklos organizacinės paramos vertinimą. 4. Nustatyti mokytojų technostreso ir mokyklos organizacinės paramos sąsajas Telšių rajono savivaldybės mokykloje. Tyrimo hipotezės: H1. Vyresnio amžiaus mokytojai dažniau patiria technologinį nepasitikėjimą, papildomos pagalbos poreikį ir nerimą dėl savo skaitmeninių įgūdžių pakankamumo nei jaunesnio amžiaus mokytojai. H2. Kuo palankiau mokytojai vertina mokyklos organizacinę paramą, tuo mažesnė jų patiriamo technostreso raiška. Teorinėje baigiamojo darbo dalyje išanalizuota technostreso samprata, požymiai ir raiška mokytojų profesinėje veikloje. Išsiaiškinta, jog technostresas nėra susijęs vien tik su negebėjimu naudotis naujomis skaitmeninėmis technologijomis, bet ir tai, kad jis dažniausiai kyla dėl intensyvios švietimo skaitmenizacijos, nuolat atsirandančių naujų IKT priemonių gausos, didėjančio darbo tempo ir poreikio gebėti greitai prisitaikyti prie technologinių pokyčių. Mokytojų technostresas pasireiškia technologine perkrova, technologine invazija, technologiniu sudėtingumu ir technologiniu neužtikrintumu bei nesaugumu. Išnagrinėta organizacinės paramos samprata, veiksniai ir reikšmė valdant mokytojų technostresą. Nustatyta, kad organizacinę paramą sudaro ne tik bendras mokyklos vadovų palaikymas, bet ir konkrečios priemonės, aiškumas kaip jomis naudotis, krūvio paskirstymas bei reikiamos pagalbos teikimas. Organizacinė parama reikšminga tada, kai ji nėra fragmentiška ar formali, bet yra sistemiškai taikoma mokyklos lygmeniu ir orientuota į realius mokytojų darbo sunkumus. Remiantis atlikta mokslinės literatūros analize, buvo parengta kiekybinio tyrimo metodika ir sudarytas tyrimo instrumentas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimo populiaciją sudarė Telšių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose dirbantys mokytojai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad skaitmeninės technologijos yra tapusios svarbia mokytojų profesinės veiklos dalimi. Pirmoji tyrimo hipotezė, jog vyresnio amžiaus mokytojai dažniau patiria technologinį nepasitikėjimą, papildomos pagalbos poreikį ir nerimą dėl savo skaitmeninių įgūdžių pakankamumo nei jaunesnio amžiaus mokytojai, pasitvirtino. Antroji tyrimo hipotezė, jog kuo palankiau mokytojai vertina mokyklos organizacinę paramą, tuo mažesnė jų patiriamo technostreso raiška, nepasitvirtino. Šis rezultatas rodo, jog Telšių rajono savivaldybės mokyklose teikiama organizacinė parama mokytojų darbe yra svarbi, tačiau šiame tyrime ji nepaaiškino bendros technostreso raiškos. Galima kelti prielaidą, jog organizacinė parama gali būti reikšmingesnė atskiroms technostreso formoms, pavyzdžiui, technologijų sudėtingumo ar papildomos pagalbos poreikio mažinimui, tačiau ji nebūtinai sumažina technologijų keliamą darbo intensyvumą ir darbo bei asmeninio laiko ribų nykimą. Magistro baigiamąjį darbą sudaro įvadas, teorinė, metodologinė ir analitinė dalys, rezultatų aptarimas/diskusija, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis bei priedai.

In today’s era of societal change in education, marked by an ever-increasing variety of information and communication technologies, Lithuanian national strategic documents place particular emphasis on the importance of technology integration in modernizing the education system and improving the quality of education. The rapid development of digital solutions is changing the way work is organized, increasing information flows, and presenting new challenges for schools and teachers to adapt to a constantly changing work environment. The successful implementation of new technologies depends not only on organizational decisions and systemic support, but also on how employees themselves accept these changes. In this context, the phenomenon of technostress is becoming increasingly relevant, as is the role of schools, as organizations, in creating conditions that help teachers manage the challenges posed by technology. The research question posed in this study is: how does the organizational support provided by schools help (and does it help at all) in managing the technostress experienced by teachers? The subject of the research is the school’s organizational support in managing teachers’ technostress. The aim of the work is to analyze the nature of organizational support in schools and its relationship to teachers’ technostress in schools within the Telšiai District Municipality. Research Objectives: 1. To explore the concept, symptoms, and manifestations of technostress in teachers’ professional activities. 2. To examine the concept, factors, and significance of organizational support in schools for managing teachers’ technostress. 3. To assess the manifestations of technostress experienced by teachers in schools in the Telšiai District Municipality and their evaluation of school organizational support. 4. To identify the relationship between teachers’ technostress and school organizational support in schools in the Telšiai District Municipality. Research hypotheses: H1. Older teachers are more likely to experience technological distrust, a need for additional help, and anxiety about the adequacy of their digital skills than younger teachers. H2. The more favorably teachers evaluate the school’s organizational support, the lower their levels of technostress. The theoretical section of this thesis analyzes the concept of technostress, its characteristics, and its manifestations in teachers’ professional activities. It is established that technostress is not solely related to the inability to use new digital technologies, but also that it most often arises due to the intensive digitization of education, the constant emergence of new ICT tools, the increasing pace of work, and the need to adapt quickly to technological changes. Teachers’ technostress manifests as technological overload, technological intrusion, technological complexity, and technological uncertainty and insecurity. The concept, factors, and significance of organizational support in managing teachers’ technostress were examined. It was found that organizational support consists not only of general support from school administrators but also of specific measures, clarity on how to use them, workload distribution, and the provision of necessary assistance. Organizational support is significant when it is not fragmented or formal, but is systematically applied at the school level and oriented toward the real difficulties of teachers’ work. Based on an analysis of the scientific literature, a quantitative research methodology was developed and a research instrument—an anonymous questionnaire survey—was created. The study population consisted of teachers working in general education schools in the Telšiai District Municipality. The study found that digital technologies have become an important part of teachers’ professional activities. The first research hypothesis— that older teachers experience technological distrust, a need for additional support, and anxiety regarding the adequacy of their digital skills more frequently than younger teachers—was confirmed. The second research hypothesis—that the more favorably teachers evaluate the school’s organizational support, the lower their levels of technostress—was not confirmed. This result indicates that the organizational support provided in the schools of the Telšiai District Municipality is important for teachers’ work, but in this study, it did not explain the overall level of technostress. It can be hypothesized that organizational support may be more significant for specific forms of technostress, such as reducing the complexity of technology or the need for additional assistance, but it does not necessarily reduce the work intensity caused by technology or the blurring of boundaries between work and personal time. The master’s thesis consists of an introduction, theoretical, methodological, and analytical sections, a discussion of the results, conclusions and recommendations, a bibliography, an abstract in Lithuanian and English, and appendices.