Nuteistųjų resocializacija: socialinių darbuotojų patirtys
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1945.
Užsienio šalių praktikoje jau ilgą laiką didelis dėmesys skiriamas bausmių vykdymo sistemų pertvarkymui ir resocializacijos optimizavimui. Matydama, jog pakartotinis nusikalstamumas nemažėja ir remdamasi užsienio šalių rekomendacijomis Lietuvai, Lietuvos kalėjimų tarnyba imasi reikšmingų pokyčių ir pradeda vykdyti resocializacijos reformą, įtraukdama į įkalinimo įstaigų darbą ir socialinius darbuotojus. Tačiau vykdant resocializacijos reformą pastebima, jog resocializacija neduoda norimų rezultatų, o reformos metu numatyti tikslai ir uždaviniai yra sunkiai pasiekiami. Taip pat Lietuvoje pasigendama duomenų, atskleidžiančių socialinio darbuotojo patirtis, vykdant nuteistųjų resocializaciją, strateginių resocializacijos pokyčių kontekste. Darbo objektas – socialinis darbas su nuteistaisiais, vykdant resocializaciją. Tyrimo tikslas – išanalizuoti nuteistųjų resocializacijos teorinius ir praktinius aspektus, atskleidžiant socialinių darbuotojų patirtis ir iššūkius. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti teorinius nuteistųjų resocializacijos aspektus; 2. Apžvelgti socialinio darbo specifiką su nuteistaisiais; 3. Atskleisti socialinių darbuotojų patirtis vykdant resocializaciją. Tyrimo metodai: teorinių šaltinių analizė; Tyrimo duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu; Tyrimo duomenų analizės metodas – kokybinė turinio (content) analizė. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad nuteistųjų resocializacija yra sudėtingas procesas, kurio sėkmė priklauso nuo paties nuteistojo noro keistis ir specialistų profesionalumo. Socialinis darbuotojas veikia kaip tarpininkas tarp nuteistojo ir visuomenės, organizuodamas individualias konsultacijas, grupinius užsiėmimus, bei tarpininkaudamas atkuriant nutrūkusius santykius su šeima. Socialinių darbuotojų patirtys rodo, kad jų kasdienybė – tai sudėtingas balansavimas tarp gebėjimo atpažinti nuteistųjų manipuliacijas ir pastangų išlaikyti nuoširdų, empatišką ryšį. Griežtų profesinių ribų brėžimas yra būtinas, norint išlikti saugiam kalėjimo aplinkoje. Žmogiškųjų išteklių trūkumas, ir nedidelis užmokestis taip pat prisideda prie specialistų emocinio išsekimo. Nepaisant neigiamų patirčių, tyrimas atskleidžia, kad specialistų motyvaciją labiausiai palaiko ne instituciniai rodikliai, o grįžtamasis ryšys. Pavienės sėkmės istorijos ir nuteistųjų padėka suteikia šiam darbui prasmę, bei įrodo, kad socialinis darbuotojas yra svarbi grandis, padedanti nuteistajam keisti gyvenimo būdą.
In the practice of foreign countries, great attention has long been paid to the reform of the penal system and the optimization of resocialization. Based on recommendations of foreign countries to Lithuania and the observation that recidivism is not decreasing, the Lithuanian Prison Service is making significant changes and is beginning to execute The Resocialization Reform, involving social workers in the work of correctional facilities. However, it is observed that the implementation of the Resocialization Reform is not providing the desired results, while the goals and objectives set during the reform are hardly achievable. There is also a lack of data in Lithuania that reveals the experiences of social workers in the resocialization of convicts within the context of strategic changes. The object of work - social work with convicts, carrying out resocialization. The aim of the study - to analyse the theoretical and practical aspects of the resocialization of convicts, revealing the experiences and challenges of social workers. Objectives: 1. To analyse the theoretical aspects of the resocialization of convicts; 2. To review the specifics of social work with convicts; 3. To reveal the experience of social workers in carrying out resocialization. Research methods: analysis of theoretical sources; Research data collection method - semi-structured interview; Research data analysis method - qualitative content analysis. The results of the study reveal, that the resocialization of convicts is a complicated process, whose success depends on the convicts own desire to change and the professionalism of specialists. The social worker acts as an intermediary between the convict and society by organising the individuals consultations, group sessions, and mediating the restoration of broken relationships with family. The experiences of social workers show that their everyday lives are a difficult balance between the ability to recognise the manipulation from convicts, and the effort of maintaining a sincere, empathetic connection. Drawing strict professional boundaries is essential to maintaining safety within a prison environment. The lack of human resources and low pay also contribute to the emotional exhaustion of professionals. Despite the negative experiences, the study reveals that the motivation of specialists is most supported not through institutional indicators, but by feedback. Individual success stories and gratitude from convicts give meaning to this line of work and prove that a social worker is an important link in helping a convict change their lifestyle.