Right to property as a human right under international law: legal positivism and contemporary natural law
Disertacijos gynimo komisijos pirmininkas / Dissertation Defence Board Chairman | |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Ingelevič-Citak, Milena | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Lattmann, Tamas | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Šios disertacijos pagrindinis tikslas – nustatyti žmogaus teisės į nuosavybę statusą tarptautinėje teisėje. Siekiant šio tikslo taikoma trianguliacinė analizė, apjungianti pozityviąją teisę, šiuolaikinę prigimtinę teisę bei atvejo analizės metodą. Nors žmogaus teisė į nuosavybę buvo pripažinta 1948 m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, į 1966 m. Paktus ji nebuvo įtraukta, todėl jos tarptautinis teisinis statusas išlieka neaiškus. Esami moksliniai tyrimai dažniausiai apsiriboja regionine šios teisės analize arba tik pozityviąja teise, todėl lieka spragų, kurios tiriamos disertacijoje. I dalyje sistemingai analizuojama žmogaus teisė į nuosavybę iš tarptautinės teisės šaltinių perspektyvos – tarptautinių sutarčių, tarptautinių teisinių papročių ir bendrųjų teisės principų. II dalyje nagrinėjamos trys prigimtinės teisės teorijos (John Finnis, Mary Ellen O’Connell, Maarten Bos) ir pasitelkiama kolektyvinės teisinės sąmonės samprata, siekiant suprasti šiuolaikinės prigimtinės teisės kilmę ir jos šaltinius. III dalyje šios išvados pritaikomos praktikoje – analizuojama Diallo byla, siekiant parodyti, kaip pozityviosios ir prigimtinės teisės integravimas gali pašalinti esamą teisinį neapibrėžtumą. Disertacija prisideda teoriniu požiūriu, integruodama pozityviąją ir šiuolaikinę prigimtinę teisę, atskleidžia žmogaus teisės į nuosavybę statusą tarptautinėje teisėje ir siūlo praktines gaires, pateik- dama visapusišką, tarpdisciplininę dažnai ginčijamos žmogaus teisės sampratą.
The purpose of this dissertation is to identify the status of the human right to property in international law. To achieve this, a triangulation analysis combining positive law, contemporary natural law, and a case study approach is applied. Despite its recognition in the 1948 Universal Declaration of Human Rights, the human right to property was excluded from the 1966 Covenants, leaving its international legal status ambiguous. Part I systematically analyzes the right to property as recognized in international treaties, customary law, general principles, and non-legally binding agreements, reflecting ongoing work of the International Law Commission. Part II examines three natural law theories (John Finnis, Mary Ellen O’Connell, Maarten Bos), identifies common principles, and applies the concept of collective legal consciousness to understand the source of contemporary natural law. Part III applies these findings to practice, analyzing the Diallo case to demonstrate how combining positive and natural law perspectives can clarify legal ambiguities and improve understanding of the right to property as a human right. The dissertation contributes theoretically by integrating positive and natural law approaches, clarifies the status of the right to property as a human right in international law, and offers practical guidance for courts and states, presenting a comprehensive, interdisciplinary understanding of this right.