Sutarties sąlygų pakeitimas šalių konkliudentiniais veiksmais - Estoppel taisyklė
Baranauskas, Egidijus | Konsultantas / Consultant |
Zapolskis, Paulius | Recenzentas / Rewiewer |
Baranauskas, Egidijus | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Novikovienė, Lina | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Sinkevičius, Edvardas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Švirinas, Daivis | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Talutis, Tomas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Verseckas, Vincas | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Romėnų teisininkai aiškino, jog sutarčiai sudaryti vien šalių vidinės valios, noro nepakanka - vidinė valia, kol nėra išreikšta, negali sukelti teisinių padarinių, nes žmonės apie ją tiesiog nieko nežino. Kadangi šalys privalo aiškiai išreikšti savo valią sudarant sandorį, šiandien toks valios išreiškimas dažniausiai pasireiškia įtvirtinant ją sutartyse. Tačiau sudarius sutartį, neretai šalys atitinkamai veikia, ko pasėkoje siekia pakeisti savo sutartinių santykių turinį, to neįtvirtindami sutarties pagrindu. Todėl natūraliai kyla klausimas – ar toks valios išreiškimas (konkliudentiniais veiksmais) gali lemti tai, jog rašytinės sutarties nuostatos bus pakeistos? Būtent į šį klausimą ir mėginama atsakyti šiame darbe. Siekiant atsakyti į aukščiau įvardytą klausimą, darbe analizuojami sutarties formos reikalavimai nuo pat Romos teisės laikų. Pateikiamas šiandieninis reguliavimas dėl keliamų reikalavimų sutarties formai Anglosaksų ir Kontinentinės tradicijos šalyse, tai lėmusios priežastys ir ateities vizija pagal Troikos (CISG, Unidroit ir PECL principų) reguliavimą. Išsamiai atskleidžiami sutarties formos laisvės bei contrarius actus principai. Daugiausia dėmesio šiame darbe skiriama contrarius actus principo išimčiai, vadinamai Estoppel taisyklei Anglosaksų tisinėje tradicijoje, kurią yra perėmę dauguma Kontinentinės tradicijos šalių, o taip pat ir Troikos reguliavimas. Paskutiniame šio darbo skyriuje analizuojama Lietuvos teisėje įtvirtinta Estoppel taisyklė, kuri yra perimta iš Unidroit principų 2.1.18 straipsnio ir iki šiol sėkmingai taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
Rome lawyers annotated that only the will or desire of the parties to conclude a contract is not enough, until it is expressed bilateral. In other way the contract would be concluded because parties would not know each other will . Since parties must express their will unequivocal, today they will generally is expressed in written contracts. But sometimes parties after concluding a contract takes some kind of performance expecting that this action will change content of the contract, without amendments established in the contract. This situation brings to light a question – whether these actions can amend content of concluded contract? Exactly this question is observed in this work. With a view to answer above set question, author of this work researches requirements of contract form starting from ancient Rome regulation. Author also overlooks contract form requirements in common law and continental traditions law systems, named regulation reasons and the vision of the future in accordance with the Troika (CISG, Unidroit and PECL principles). Disclosed in details principles of freedom of the contract form and contractus actus. The focus of this work is granted exceptionally about contrarius actus principle exemption which is known as Estoppel rule in common law tradition system, which is also detected in continental tradition law system and Troika. The last chapter of this work analyzes the Estoppel rule in Lithuanian law system and how it is successfully applied in Lithuanian Supreme Court practise.