Geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumui
Gedaminskaitė, Agnė |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1984.
Tema. Geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumui Lietuvos teisinio reguliavimo kontekste. Temos aktualumas. Sparčiai kintanti geopolitinė aplinka, augantis globalus nestabilumas ir daugialypės grėsmės daro tiesioginį poveikį valstybių nacionaliniam saugumui. Pastaraisiais metais ypač išryškėjo Rusijos ir Ukrainos karo, energetinių iššūkių, kibernetinių grėsmių, migracijos krizių bei informacinio poveikio įtaka Europos ir Lietuvos saugumo sistemai. Todėl aktualu vertinti ne tik geopolitinių veiksnių poveikį nacionaliniam saugumui, bet ir teisinio reguliavimo gebėjimą prisitaikyti prie kintančių grėsmių. Tyrimo objektas – geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumui. Tyrimo tikslas – nustatyti geopolitinių veiksnių įtaką nacionaliniam saugumui. Tikslui pasiekti iškelti šie tyrimo uždaviniai: 1. atskleisti geopolitikos sampratą, jos reikšmę, pokyčių dinamiką bei geopolitinių veiksnių klasifikaciją nacionalinio saugumo kontekste; 2. išanalizuoti Lietuvos nacionalinio saugumo politiką ir jos teisinį reguliavimą, identifikuojant pagrindinius teisinius iššūkius; 3. įvertinti geopolitinių grėsmių įtaką Lietuvos nacionaliniam saugumui nacionalinio ir tarptautinio teisinio reguliavimo kontekste. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, teisės aktų analizė bei pusiau struktūrizuotas interviu metodas. Tyrimo rezultatai ir išvados. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui šiuo metu kelia hibridinės grėsmės, ypač kibernetinės atakos, informacinis poveikis ir migracijos instrumentalizavimas. Analizė parodė, kad pagrindiniai iššūkiai kyla ne dėl teisės aktų stokos, o dėl jų praktinio įgyvendinimo bei nepakankamai operatyvaus reagavimo į geopolitines krizes ir kintančias grėsmes. Tyrimas taip pat atskleidė institucinių kompetencijų persidengimą, nepakankamai aiškų atsakomybių pasiskirstymą, tarpinstitucinio koordinavimo trūkumus bei teisės normų atsilikimą nuo geopolitinės aplinkos pokyčių. Įrodyta, kad nors Lietuvos nacionalinio saugumo teisinė bazė yra pakankamai išplėtota, tačiau trūksta aiškaus institucinių atsakomybių paskirstymo, veiksmingo tarpinstitucinio koordinavimo bei valstybės gebėjimo praktiškai ir operatyviai taikyti nacionalinio saugumo priemones ir grėsmių valdymo mechanizmus. Darbo struktūra: įvadas, trys pagrindinės dalys, išvados, literatūros sąrašas ir priedai.
Topic. The Impact of Geopolitical Factors on National Security in the Context of Lithuanian Legal Regulation. Relevance of the topic. A rapidly evolving geopolitical environment, increasing global instability, and multidimensional threats have a direct impact on the national security of states. In recent years, the effects of the Russia–Ukraine war, energy – related challenges, cyber threats, migration crises, and information influence on the security systems of Europe and Lithuania have become particularly evident. Therefore, it is important to assess not only the impact of geopolitical factors on national security, but also the capacity of legal regulation to adapt effectively to emerging and evolving threats. Research object - the impact of geopolitical factors on national security. Aim of the research - to determine the impact of geopolitical factors on national security. Research objectives: 1. to examine the concept of geopolitics, its significance, evolving dynamics, and the classification of geopolitical factors within the context of national security; 2. to analyse Lithuanian’s national security policy and its legal regulation by identifying the principal legal challenges; 3. to assess the impact of geopolitical threats on Lithuania’s national security within the context of national and international legal regulation. Research methods: analysis of scientific literature, document analysis, legal analysis, and the semi-structured interview method. Research results and conclusions. The research revealed that the most significant threats currently facing Lithuania’s national security are hybrid threats, particularly cyberattacks, information influence, and the instrumentalization of migration. The analysis demonstrated that the primary challenges arise not from the lack of legal acts, but from their practical implementation and the insufficiently rapid response to geopolitical crises and evolving threats. The research also disclosed the overlap of institutional competences, an insufficiently clear distribution of responsibilities, shortcomings in interinstitutional coordination, and the inability of legal norms to keep pace with changes in the geopolitical environment. The findings confirmed that, although Lithuania’s legal framework for national security is relatively well developed, there remains a lack of clear allocation of institutional responsibilities, effective interinstitutional coordination, and the state’s practical and operational capacity to implement national security measures and threat - management mechanisms. Structure of the thesis: introduction, three main chapters, conclusions, references, and appendices.