Jaunimo politinės kultūros formavimas: politinio socializacijos proceso analizė

Magistro baigiamajame darbe išanalizuota politinė socializacija kaip jaunimo politinės kultūros formavimo priemonė. Darbe išgryninti politinių jaunimo organizacijų narių politinę kultūrą formavę veiksniai, nustatyti atraminiai įrankiai lemiantys politinės socializacijos proceso efektyvumą. Darbo tikslas – išsiaiškinti kokie politinės socializacijos veiksniai daro didžiausią įtaką formuojant jauno žmogaus politinę kultūrą. Tikslui pasiekti nusistatyti uždaviniai. Darbe pateikiamos teorinės politinės kultūros sampratos ir jų sudedamosios dalys, pagrindžiama tyrimo reikmė nustatant dabartinę visuomenės politinės kultūros būklę. Nagrinėjami socializacijos tikslai, sisteminamos teorinės įžvalgos, kurių pagrindu sukonstruotas socializacijos modelis sudarytas iš agento, žinutės, įrankio, individo ir rezultato, kuriuo remiantis atlikti empiriniai tyrimai. Tyrimo metu išgryninti politinės socializacijos proceso ypatumai, atskleista kurie politinės socializacijos veiksniai yra atraminiai ir efektyviausi kuriant jaunimo politinę kultūrą. Tyrimo išvadomis remiantis, galime teigti, kad siekiant suformuoti jaunosios kartos aktyvią politinę kultūrą, svarbiausiais veiksniai laikytini keitimosi informacija kultūros kūrimas, praktinės visuomeninės veiklos skatinimas. Pažymėtina, jog politinį dalyvavimą labiausiai motyvuoja domėjimasis politika ir subjektyvus suvokimas daryti įtaką. Dalyvavimo metu įgyjamos naujos žinios ir įgūdžiai, plečiamas socialinis kapitalas, kuris jaunimo suvokiamas kaip įrankis savirealizacijai ir galimybė siekti karjeros.

This Master's Thesis analyzes political socialization as a shaping tool of political youth culture. It examines the determining factors of political culture among the members of political youth organizations and establishes the determinants for the effectiveness of political socialization process. The main aim is to find out what socialization factors are the most influential in shaping young person's political culture. In order to achieve this goal a number of objectives had to be tackled. The first task was to define the concept of political culture and highlight its constitutive components. The second challenge was to asses the situation of existent political culture in the given society; the findings also served as a justification for the motivation and purpose of the research. The third objective was to investigate the aims of socialization and, finally, to systematize the results of theoretical analysis that came to serve as a basis for the construction of the socialization model. Constituted of an agent, a message, a tool and a result the model served as a framework for the empirical part of the thesis. The empirical analysis showed the peculiarities of the political socialization process and revealed the most effective factors in shaping the political youth culture. Thesis' conclusions indicate that the promotion of intensive information exchanges and the encouragement of civic engagement are the most influential contributors to shaping active political culture of the younger generation. Noteworthy is also the fact that the engagement in political activities is by the largest part motivated by personal interest in politics and the perceived opportunity to make difference. By taking part in political activities the participants develop new skills and knowledge, as well as build up their social capital which is seen as a tool for self-realizing and career boosting.