Korupcijos socialinės ir teisinės apibrėžties įtaka korupcinių veikų tyrimo metodikų koncepcijos pokyčiams

Disertacinio darbo temos aktualumas. Statistiniai duomenys, leidžiantys teigti, kad korupcinių veikų mastas Lietuvoje mažas, prieštarauja sociologinių tyrimų rezultatams, anot kurių, korupcijos faktų Lietuvoje yra labai daug , kas reikalauja šio reiškinio mokslinės analizės. Temos aktualumą grindžia ir korupcijos reiškiniui būdingas latentiškumas, šio reiškinio dinamika, formų, pasireiškimo sričių, subjektų, dalyko kaita, be to, tikslios ir aiškios korupcijos sąvokos, kurią būtų lengviau taikyti teisėkūroje, viešojo administravimo institucijų praktikoje, ją geriau suvoktų visuomenė, lengviau būtų deramai taikyti antikorupcinius įstatymus, stoka. Atsižvelgiant į tai, kad formuojant teisinės sistemos modelį, svarbiausios yra teisės sampratos, teisės doktrinos problemos, disertacijoje pabrėžiama, kad, visų pirma, kuriant nacionalinę antikorupcinių įstatymų bazę ir teisės normose apibrėžiant korupcines veikas, negalima apsiriboti vien tik teisės aktų keitimu kitais, o būtina išsiaiškinti žmonių teisinio mąstymo principus, visuomenės vertybių sistemą ir kriterijus, ir tik po to pereiti prie socialinių reiškinių objektyvizacijos ribų nustatymo teisės normose ir jų įgyvendinimo. Atitinkamai disertacijos įvade konstatuojama, kad efektyvinant korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimą, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kriminalistikos mokslui, nes suvokimas, jog korupcija yra sudėtinga socialinė, ekonominė, politinė, teisinė, kultūrinė, moralinė problema, kurią reikia spręsti orientuojantis į nacionalinį, taip pat užsienio valstybių, tarptautinių su korupcija veikiančių organizacijų, patyrimą, sąlygoja būtinybę kompleksiškai nagrinėti šį reiškinį ir, visų pirma, konkrečiai apibrėžti korupciją kaip reiškinį suformuojant ir išskiriant pagrindinius šiam reiškiniui būdingus požymius, tik po to pereinant prie teisinės sistemos galimybių atpažįstant ir atskleidžiant korupcines veikas valstybėje bei vykdant jų prevenciją. Problemos formulavimas ir ištyrimas. Tiriamoji problematika disertacijoje apibūdinama trimis lygmenimis: teoriniu, metodiniu ir taikomuoju. Problematikos esmė yra ta, jog tobulinant korupcijos atvejų atskleidimą ir tyrimą, t.y. metodinį ir taikomąjį korupcijos problematikos lygmenis, visų pirma, būtina išspręsti korupcijos apibrėžties teorinę problematiką, t.y. pateikti tikslią ir aiškią teisinę korupcijos reiškinio apibrėžtį. Lietuvoje atlikti tyrimai leidžia teigti, kad tarp korupcijos, korupcinių veikų ir nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams dėti lygybės ženklo negalima. Nors Lietuvos įstatymų leidėjas teisinę korupcijos apibrėžtį linkęs formuluoti atsižvelgiant į tarptautinius korupcijos apibrėžties standartus, tačiau korupcijos teisinė apibrėžtis nėra tokia aiški lyginant su kitais nusikaltimais. Korupcijos samprata skirtingai interpretuojama atskiruose moksluose, be to, terminas „korupcija“ skirtingai suvokiamas ir visuomenėje. Aptarta situacija sudaro kliūtis efektyviam pareigūnų, atskleidžiančių bei tiriančių korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, darbui. Disertacijoje akcentuojama, kad teisinės korupcijos apibrėžties neaiškumas ir teisinių korupcijos požymių atotrūkis nuo socialinių – viena pagrindinių korupcijos tyrimo ir prevencijos problemų. Tobulėjant nusikaltimų tyrimo veiklos priemonėms, būdams ir metodams, anksčiau parengtos kriminalistinio tyrimo metodinės rekomendacijos nebetenkina šiuolaikinių praktinių poreikių, todėl būtina rengti naujas nusikaltimų išaiškinimo bei tyrimo metodines rekomendacijas, paremtas, visų pirma, moksliškai pagrįsta jų rengimo koncepcija, nuosekliai peržiūrėti ir patikslinti anksčiau parengtas metodines rekomendacijas atsižvelgiant į šiuolaikinius mokslo pasiekimus bei šiuolaikinio nusikalstamumo būdus, formas bei įvairovę. Šiandien pareigūnai, tiriantys korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, naudojasi metodikomis, kurios buvo parengtos prieš 30-40 metų. Pareigūnai pabrėžia, kad Lietuvoje nėra parengta originalių, šiuolaikiškų teorinių mokslinių (fundamentalių) darbų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo metodikos ir netgi kriminalistikos metodikos bendrai klausimais. Tokia situacija patvirtina, kad viena esminių problemų slypi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių korupcijos reiškinio atskleidimą ir prevenciją, kūrime, įgyvendinime bei korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo metodikos koncepcijos parengime. Tyrimo mokslinis naujumas ir originalumas. Šis disertacinis darbas – tai pirmasis bandymas Lietuvoje kompleksiškai išnagrinėti korupcijos apibrėžtis socialiniu ir teisiniu aspektais, atlikti jų lyginamąją analizę ir įvertinti teisinės korupcijos apibrėžties socialinį veiksmingumą tiek formaliuoju, tiek turininguoju požiūriais. Disertaciniame tyrime siekiant pagrįsti atliktų teorinių tyrimų rezultatų reikšmę praktikai, naudojant originalų instrumentą išnagrinėtos baudžiamosios bylos ir ikiteisminio tyrimo medžiagos dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Siekiant įvertinti teisės normų, apibrėžiančių korupciją bei reglamentuojančių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų atskleidimą, tyrimą bei profilaktiką, socialinį veiksmingumą, atliktas ekspertų, t.y. pareigūnų, tiriančių korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, ir įvairių socialinių mokslų mokslininkų interviu. Disertacijoje atliktų tyrimų dėka suformuluojamas ir pateikiamas naujas aiškus korupcijos apibrėžimas, taip pat siūloma originali korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos samprata. Disertantė su korupcijos apibrėžtimi susijusius klausimus šiame disertaciniame darbe nagrinėjo atsižvelgdama į naujausius kriminalistikos ir kitų mokslų pasiekimus, vertinant teisinės bazės pasikeitimus, praktiką bei jos poreikius Lietuvoje. Darbe atskleidžiama korupcijos sampratų įvairovė, jų ypatumai skirtingų mokslų kontekstuose, susisteminami ir išskiriami pagrindiniai korupcijos požymiai, būdingi skirtingiems korupcijos apibrėžimams. Išskyrus minėtus požymius, jie sugretinami su korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms, įtvirtintoms Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse (toliau - LR BK), būdingais bruožais, ir taip nustatoma, kurios iš minėtų veikų ir kada gali būti įvardijamos korupcija, o kurios – ne. Analizuojama ir vertinama bendrų korupcijos sampratai būdingų bruožų įtaka atskleidžiant bei pasirenkant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, rengiant bei tobulinant šių veikų tyrimo metodikas, nagrinėjamos su tuo susijusios teorinės ir praktinės problemos. Tyrimo objektas. Disertacinio darbo objektas yra korupcijos socialinė ir teisinė apibrėžtis bei jos įtaka kriminalistinės metodikos koncepcijos pokyčiams, korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo metodikų rengimui, jų tendencijoms bei perspektyvoms. Tyrimo hipotezė. Teisinės bazės netobulumas, įstatymų leidėjo nesugebėjimas greitai reaguoti į naujų teisės aktų poreikį, kuris atitiktų sparčią visuomenės vystimosi raidą ir suvienodintų socialinę bei teisinę korupcijos apibrėžtį, korupcijos sampratų įvairovė daro neigiamą įtaką aiškių korupcijos faktą grindžiančių požymių nebuvimui, korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo ir profilaktikos efektyvumui. Įvardintos priežastys leidžia teigti, kad teisės normos, reglamentuojančios su korupcija susijusius klausimus, yra socialiai neveiksmingos tiek teisėkūros, tiek teisės taikymo lygmenimis. Tai didina korupcijos latentiškumą Lietuvoje ir menkina teisėsaugos institucijų galimybes kovoje su korupcija. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti socialinę ir teisinę korupcijos apibrėžtį įvertinant teisinės korupcijos apibrėžties socialinį veiksmingumą ir išnagrinėti šių apibrėžčių įtaką korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo metodikų koncepcijos pokyčiams. Tyrimo uždaviniai. Tikslo buvo siekiama sprendžiant tokius uždavinius: 1. Išnagrinėti ir susisteminti socialinės ir teisinės korupcijos apibrėžties požymius. 2. Nustatyti ir išskirti bendrus skirtingiems korupcijos interpretavimams būdingus bruožus. 3. Įvertinti teisinės korupcijos apibrėžties socialinį veiksmingumą teisėkūros ir teisės taikymo lygmenimis. 4. Įvertinti korupcijos apibrėžties skirtingų mokslų aspektais pritaikymo galimybes tobulinant kriminalistikos metodikos koncepciją, rengiant korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo metodikas ir pasirenkant korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo metodiką. 5. Išskirti galimus korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimo metodikų koncepcijos, klasifikacijos ir struktūros pokyčius, atsižvelgiant į bendruosius skirtingiems korupcijos interpretavimams būdingus bruožus. 6. Suformuluoti ir pateikti bendrą, socialiniais ir teisiniais požymiais grįstą, korupcijos apibrėžtį, vartotiną nagrinėjant korupcijos teisinio reguliavimo problemas. Tyrimo metodologija. Disertacinio tyrimo tikslui pasiekti, tyrimo objektui ištirti ir ginamiesiems teiginiams įrodyti naudotasi tiek mokslinio tyrimo teoriniais, tiek empiriniais metodais. Disertacinio tyrimo dizainą apibūdina trys disertacinio tyrimo pakopos ir jų atitiktis teisinės korupcijos apibrėžties veiksmingumo lygmenims: 1) sisteminės analizės, operacionalizacijos, dedukcijos ir modeliavimo metodų pagalba buvo analizuojama socialinė ir teisinė korupcijos apibrėžtys, išskiriant joms būdingus bruožus; 2) išgryninus korupcijos skirtinguose kontekstuose bruožus, remiantis lyginimo, indukcijos ir modeliavimo metodais, buvo sudaroma socialinių ir teisinių korupcijos požymių matrica taip atskleidžiant socialinės ir teisinės korupcijos apibrėžties santykį ir išskiriant tris korupcijos bruožų grupes: 1) teisinę korupcijos apibrėžtį atitinkančius socialinės korupcijos apibrėžties bruožus; 2) teisinei korupcijos apibrėžčiai prieštaraujančius socialinės korupcijos apibrėžties bruožus; 3) teisinės ir socialinės korupcijos apibrėžčių bruožus, kurių tarpusavio santykį sudėtinga įvertinti be papildomų mokslinių tyrimų; 3) remiantis teisėsaugos institucijų darbo praktikos analize, paremta dokumentų turinio (content) analize, matematinės statistikos analize, interviu bei modeliavimo metodai

The Relevance of the Topic of the Dissertation Work. The statistical data allowing stating that the extent of corruption acts is small in Lithuania disagree with the results of the sociology researches according to which there are a lot of facts of corruption in Lithuania , what requires the scientific analysis of this phenomenon. The relevance of the topic is grounded by the latency which is characteristic to corruption, dynamics of this phenomenon, the change of the forms, manifestation spheres and the subject, besides, the lack of the adequate and lucid concept of corruption which could be easier applied in the legislation and the practice of the institutions of public administration, and which could be easier perceived by the society and it would be easier to apply properly anti-corruption laws. In respect that when forming the model of the legal system, the most important are the law concepts, the problems of law doctrine, it is emphasized in the dissertation that, first of all, when creating the national base of the anti-corruption laws and determining the corruption acts in the rules of law, we should not restrict ourselves only to the change of legal acts, but it is necessary to find out the principles of people’s legal thinking, the value system and the criteria of the society, and only then pass on to the determination of the materialization limits of social phenomena in the rules of law and their implementation. Respectively, it is stated in the introduction of the dissertation that while making the investigation of the corruption – related crimes more effective, a particular attention should be paid to the criminalistics science, because the perception that corruption is a complicated social, economical, political, legal, cultural and ethical problem, which should be solved when orienting towards the experience of national as well as foreign countries and international organizations with corruption, determines the necessity to analyze this phenomenon all-round and first of all define corruption in set terms forming and singling out the main features characteristic to this phenomenon, and only then passing to the possibilities of the legal system when detecting and disclosing criminal acts in the country and carrying out their prevention. Formulation and Exploration of the Problem. The research problems in the dissertation are described in three levels: theoretical, methodical and applied. The essence of the problems is that when improving the detection and investigation, i.e. the methodical and application levels of corruption problems, first of all it is necessary to solve the theoretical problems of the corruption definition, i.e. to present an adequate and lucid legal definition of the corruption phenomenon. The researches carried out in Lithuania allow stating that it is not possible to put an equal sign among corruption, corruption – related acts and criminal acts against civil service and public interests. Though the legislator of Lithuania tends to formulate the legal definition of corruption following the international standards of corruption definition, however, the legal definition of corruption is not so clear when comparing to other crimes“. The concept of corruption is differently interpreted in different sciences, besides, the term “corruption” is differently perceived in the society as well. The discussed situation blocks the effective work of officers, revealing and investigating the corruption – related crimes. It is highlighted in the dissertation that the obscurity of the legal definition of corruption and the gap between legal and social features of corruption is one of the main problems of corruption investigation and prevention. Because of the improving means, ways and methods of crime investigation, the methodical recommendations prepared earlier do not meet the modern practical requirements, so it is necessary to prepare new methodical recommendations for crime detection and investigation, based on, first of all, the scientifically grounded conception of their preparation, reconsider and correct the methodical recommendations prepared earlier in series taking into account the modern scientific achievements and the ways, forms and variety of contemporary criminality. Today the officers, investigating corruption – related crimes are using techniques which were prepared 30 – 40 years ago. The officers emphasize that there is no original, modern theoretical (fundamental) scientific methodology of corruption – related crime investigation and even the criminalistics methodology for general questions prepared in Lithuania. Such situation proves that one of the essential problems lies under the creation and implementation of laws and other legal acts regulating the detection and investigation of the corruption phenomenon and the preparation of the investigation methodology conception of the corruption – related crimes. Research Situation in Lithuania and Abroad. The dissertation is prepared on the grounds of the works of the Lithuanian and foreign scholars. The questions of the corruption definition from the point of view of sociology in the dissertation work in Lithuania were analyzed by J. Piliponytė; A. Čaikovski analyzed the questions related to corruption in the context of the criminal law, i.e. in the aspect of a subject of the criminal acts against civil service and public interests in the dissertation work. Meanwhile the questions of the comparative analysis of the legal and social corruption definition and the influence of its results on the investigation methodology of the corruption – related crimes were not studied so far in Lithuania. On the grounds of the international experience, in 1997 A. Pivoriūnas and D. Jočienė tried to define the conception of corruption, its kinds, the practice of the legal corruption persecution carried out by the countries. Some particular questions related to corruption, its forms of manifestation and prevention in the context of the criminology science were analyzed by V. Justickis, G. Babachinaitė, and A. Raudonienė. A. Dapšys tried to model the draft of the conception of the organized crime and corruption prevention. The connection between corruption and the organized crime and the society intolerance to these acts were analyzed by A. Gutaustas, K. Šimkus, D. Sauliūnas. L. Pakštaitis, I. Gavelytė and E. Lipnickas were interested in their studies in the bribery, as one of the corruption forms, concept and the criminal – legal structure and the problems of this act investigation. The Lithuanian sociologists have paid lots of attention to the analysis of the corruption phenomenon. We must not pretermit the sociological researches in Lithuania on the topic of corruption which were initiated by “Transparency International” Lithuanian Department (hereinafter – TILD) and STT including the municipalities, the academic community and the companies of the public opinion research. A. Dobryninas together with V. Skapcevičius analyzed the changes of the crime-origin situation in Lithuania. R. Ališauskienė, V. Gaidys, D. Tureikytė and L. Žilinskienė analyzed the general opinion of the society on corruption, also went deep into separate topics of corruption. In the ethical aspect corruption as the ethical problem in Lithuania was mostly analyzed by J. Palidauskaitė. Besides, the dissertation work was grounded and on the general etiquette basics which were studied by Vasiljevienė N. et al., on the grounds of which the features of corruption as the unethical behavior were modeled. For the psychological analysis in Lithuania there is a lack of scientific researches. In this dissertation work, while analyzing the psychological features of the corruption definition the authors referred to the academic researches of the professor R. Žukauskienė on the general questions of the asocial behavior and some works of foreign authors among who the following are mentioned: Morgan B., Roster V., Kolbert J., Waite D., Allen D., Antoci A., Sacco P. L., Gerxhani K., Aldrich D., Kage R. Et al. On the grounds of the mentioned scholars’ researches the psychological corruption definition was constructed in the dissertation research. There is the lack of information in Lithuania about the corruption definition economically, as these questions were analyzed in more detail only by Gavelis V. and Gavelytė I. On the basis of the researches of these scholars it is strived to single out the corruption features of an economic nature in this dissertation research. The problem of corruption in foreign countries is analyzed in detail by these foreign authors: Andvig J. Chr., Fjeldstad O.H., Anechiarico F. and Jacobs J., Azfar O., Banfield E., Gardiner J., Eigen P., Heidenheimer A. and Johnston M., Karklins R., Le Billon Ph., Malec K., Paatii Ofosu-Amaach W., Raj Sopromanien and Kishor Uprety, Pope J., Rogow A. and Lasswell H., Rose-Ackerman S., Rosoff St. M. and Pontell H. N. and Tillman R. H., Stansbury N., Caiden G. and Caiden N. et al. The carried out researches by these foreign scholars, the stated theoretical propositions, formulated conclusions and the presented recommendations allow to ground some important propositions of the corruption definition in this dissertation research, motivate and reason the drawn conclusions and formulate the appropriate applicable recommendations. When grounding the influence of the corruption definition on the changes of the criminalistics methodology conception and the investigation methodology of the corruption – related crimes, it is referred to the researches carried out by the Lithuanian and foreign scholars in the correspondent aspects of the criminalistics science. For example, it is referred to the research data and conclusions of Kurapka V.E. and Malevski H., Dulov A.V., Vozgrin I.A., Lavrov V.P., Belkin R.S., Filipov A.G. and other scholars on the role of the criminalistics science in the sphere of criminality control and pre