Neformaliojo ugdymo teikimo paslaugų, Širvintų rajono kaimo gimnazijose, analizė
Jurkevičienė, Asta |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-2076.
Šiame magistro darbe nagrinėjamos neformaliojo ugdymo galimybės Širvintų rajono kaimo gimnazijose. Dėmesys skiriamas ne tik pačioms veikloms, bet ir jų prieinamumui. Nuo sąlygų, sudarytų neformaliojo ugdymo veikloms, priklauso, kokias veiklas pasirenka mokiniai. Tema „Neformaliojo ugdymo teikiamų paslaugų, Širvintų rajono kaimo gimnazijose, analizė“ pasirinkta todėl, kad neformaliojo ugdymo galimybės kaimo mokyklose vis dar nevienodos – vienur veiklų pakanka, kitur jos ribotos arba sunkiai pasiekiamos. Rašant darbą nagrinėta neformaliojo ugdymo situacija konkrečiose kaimo gimnazijose, remtasi tiek teoriniais šaltiniais, tiek objektyviais duomenimis. Analizuojant literatūrą išryškėjo, kad neformalusis ugdymas laikomas svarbia ugdymo dalimi, tačiau praktikoje jo įgyvendinimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Darbe taikyti informacijos rinkimo ir tyrimo metodai: naudoti statistiniai duomenys, kurie leido pamatyti bendrą vaizdą – kokiose ir kiek mokinių dalyvauja neformaliojo ugdymo veiklose, o struktūrizuoto interviu metodo metu kalbėtasi su pedagogais ir savivaldybės darbuotojais, todėl išaiškėjo kasdienė praktika: kaip neformaliojo ugdymo veiklos vyksta, su kokiais sunkumais susiduriama jas planuojant ir įgyvendinant. Surinkta medžiaga parodė, kad situacija gimnazijose labai skiriasi. Vienoje gimnazijoje mokiniai aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, kitoje – mokinių, dalyvaujančių neformaliojo ugdymo veiklose, skaičius mažesnis, o neformaliojo ugdymo veiklų skaičius ribotas. Jis priklauso nuo to, ką gali pasiūlyti pati mokykla. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vien pasiūlos neužtenka. Mokiniai dažniau renkasi veiklas, kurios jiems įdomios, kurių metu jaučiasi gerai. Nemažą įtaką turi ir mokytojo asmenybė. Svarbūs ir kiti dalykai: ar patogu grįžti namo, ar veiklos vyksta tinkamu laiku, ar nereikia papildomų išlaidų. Galima pastebėti, kad neformaliojo ugdymo prieinamumas kaimo gimnazijose priklauso nuo kelių veiksnių: pasiūlos, noro dalyvauti ir atsirandančių kliūčių. Jei kliūtys nepašalinamos ir problemos neišsprendžiamos, net ir įdomios veiklos lieka mažiau lankomos. Magistrinio darbo išvados ir pasiūlymai yra pritaikyti aktualioms situacijoms ir problemoms, su kuriomis susiduria gimnazijos ir savivaldybė organizuodamos ir įgyvendindamos neformaliojo ugdymo veiklas. Tyrimas padeda geriau suprasti, kaip neformalusis ugdymas įgyvendinamas konkrečiame rajone ir pateikiami pasiūlymai turintys įtakos pokyčiams. Magistro studijų metu darbo autorė dalyvavo mokslinėje veikloje – skaitė pranešimą „Neformaliojo ugdymo paslaugų galimybės kaimo gimnazijoje“ Kauno technologijos ir Mykolo Romerio universitetų studentų mokslinėje konferencijoje „Thesis and Toffe“.
This master’s thesis examines the opportunities for non-formal education in rural gymnasiums in the Širvintos district. Attention is focused not only on the activities themselves but also on their accessibility. The activities students choose depend on the conditions created for non-formal education activities. The topic “Analysis of Non-Formal Education Services in Rural Secondary Schools in the Širvintos District” was chosen because opportunities for non-formal education in rural schools remain uneven. In some places, there are sufficient activities, while in others, they are limited or difficult to access. The work examined the situation of non-formal education in specific rural gymnasiums, based on both theoretical sources and objective data. Analysing the literature, it became clear that non-formal education is considered an important part of education, but in practice, its implementation depends on many factors. The study was conducted in several ways. First, statistical data were used to provide an overview of how many students participate in activities and in which areas. Second, the interview method. We spoke with the people who organise these activities, which revealed the day-to-day reality—how non- formal education activities actually take place, and what challenges are encountered when planning and implementing them. The collected data showed that the situation varies greatly across high schools. In one high school, students actively participate in various activities; in another, fewer students participate in non- formal education activities, and the range of such activities is limited. This depends on what the school itself can offer. The study found that supply alone is not enough. Students are more likely to choose activities that interest them and make them feel good. The teacher’s personality also plays a significant role. Other factors are important as well: whether it is convenient to get home, whether the activities take place at a suitable time, and whether there are any additional costs. It can be observed that the accessibility of non-formal education in rural high schools depends on several factors: supply, willingness to participate, and emerging obstacles. If obstacles are not removed and problems are not resolved, even interesting activities remain less attended. The conclusions and proposals of the master's thesis are adapted to the current situations and problems that the gymnasium and municipality face when organising and implementing non-formal education activities. The study helps to better understand how non-formal education is implemented in a specific district and provides proposals that can influence change. During studies the author of master's thesis participated in academic event - presented topic "Opportunities for non-formal education in rural gymnasium" at academic conference „Thesis and Toffe“ of Kaunas University of Technology and Mykolas Riomeris University students.