Pedagogų motyvavimo sistemos tobulinimas bendrojo ugdymo mokykloje: pedagogų patirčių refleksija
Miškinytė-Mazūrienė, Zita |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1740.
Šio magistro darbo tikslas – remiantis pačių pedagogų patirčių refleksija, atskleisti bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų motyvavimo sistemos tobulinimo perspektyvas. Tyrimas aktualus, nes šiuolaikinėje Lietuvos švietimo sistemoje vis dar trūksta veiksmingos, į mokytojų poreikius orientuotos motyvavimo sistemos, o mokytojų trūkumas ir profesijos patrauklumo problema nuolat akcentuojama tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Magistro darbe remiamasi naujausiais užsienio ir Lietuvos mokslininkų tyrimais ir pabrėžiama pedagogų motyvavimo svarba ne tik individualiems pedagogo rezultatams, bet ir visos švietimo sistemos kokybei. Tyrimo objektas – mokytojų patirties, susijusios su motyvavimo sistemomis bendrojo ugdymo mokyklose, refleksija. Tyrimo tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: 1. išanalizuoti motyvavimo sistemos sampratą, formas ir būdus; 2. išanalizuoti pedagogų motyvavimo ir demotyvacijos veiksnius bendrojo ugdymo mokyklose; 3. atskleisti pedagogų patirtis susiduriant su bendrojo ugdymo mokyklose taikomomis pedagogų motyvavimo sistemomis ir sistemų tobulinimo perspektyvas. Darbe taikyti mokslinės literatūros analizės, lyginimo, sisteminimo ir apibendrinimo metodai. Empirinė tyrimo dalis buvo grindžiama kokybiniu tyrimu – vykdytas pusiau struktūruotas interviu su bendrojo ugdymo mokyklų pedagogais. Duomenys apdoroti taikant kokybinę turinio analizę, kuri leidžia gilintis į pedagogų požiūrį ir patirtį. Struktūriškai darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje aptariami teoriniai motyvacijos modeliai, darbuotojų motyvavimo samprata ir motyvaciniai bei demotyvaciniai veiksniai darbo vietoje bei motyvacijos skatinimo sistemos ir formos. Antroje dalyje analizuojami motyvaciniai ir demotyvaciniai veiksniai pedagogo darbe bei pateikiama pedagogų motyvavimo praktikų apžvalga Trečioje dalyje pateikiami ir analizuojami kokybinio tyrimo rezultatai: pedagogų asmeninė patirtis, emociniai išgyvenimai ir taikomų motyvavimo priemonių vertinimai bei sistemos tobulinimo kryptys. Atliktas magistro darbo kokybinis tyrimas atskleidžia, kad labiausiai pedagogus motyvuoja nematerialūs veiksniai: pagarba, vadovų parama, profesinio tobulėjimo galimybės, dalijimasis patirtimi ir grįžtamasis ryšys. Dažniausiai pasitaikantys demotyvuojantys veiksniai yra per didelis darbo krūvis, neadekvatus darbo krūviui atlyginimas, emocinės paramos stoka ir neefektyvios motyvavimo sistemos. Kaip svarbiausias motyvavimo sistemos tobulinimo perspektyvas pedagogai įvardija nuoseklesnę pedagogų poreikių analizę, atviresnį vadovų ir mokytojų dialogą, grįžtamojo ryšio kultūros plėtojimą ir individualizuotų, vertybėmis pagrįstų motyvavimo priemonių taikymą. Taip pat magistro darbo pabaigoje pateikiamos konkrečios išvados ir rekomendacijos švietimo įstaigų vadovams ir švietimo politikos formuotojams, kad būtų siekiama turėti paveikesnes pedagogų motyvavimo sistemas.
The aim of this Master's thesis is to reveal the perspectives for the improvement of the motivation system of teachers in general education schools, based on the reflection of teachers' own experiences. The research is relevant because the modern Lithuanian education system still lacks an effective motivation system oriented towards teachers' needs, and the shortage of teachers and the problem of the attractiveness of the profession are constantly highlighted at both national and international level. The article draws on the latest research from both foreign and Lithuanian scholars and highlights the importance of teacher motivation not only for individual teacher performance but also for the quality of the education system as a whole. The object of the study is a reflection on teachers' experiences of motivation systems in general education schools. 1. to analyse the concept, forms and methods of motivation systems; 2. to analyse the factors of teachers' motivation and demotivation in general education schools; 3. to reveal teachers' experiences of motivation systems in general education schools and the prospects for improving the systems. The methods of scientific literature analysis, comparison, systematisation and generalisation were applied in the work. The empirical part of the research was based on qualitative research - semi-structured interviews with general education school teachers. The data were processed using qualitative content analysis, which allows for an in-depth understanding of teachers' attitudes and experiences. Structurally, the work consists of three main parts. The first part discusses theoretical models of motivation, the concept of motivation and motivational and demotivational factors in the workplace, and systems and forms of motivational incentives. The second part analyses motivational and demotivational factors in the workplace and provides an overview of teachers' motivational practices The third part presents and analyses the results of the qualitative research: teachers' personal experiences, emotional experiences and evaluations of the motivational measures used and directions for improving the system. The qualitative research carried out in the Master's thesis reveals that teachers are most motivated by intangible factors such as respect, support from supervisors, professional development opportunities, sharing of experiences and feedback. The most common demotivating factors are excessive workload, inadequate remuneration, lack of emotional support and ineffective motivational systems. Teachers identify more coherent analysis of teachers' needs, more open dialogue between managers and teachers, the development of a culture of feedback and the use of personalised, value-based motivational measures as the most important prospects for improving the motivation system. It also concludes with concrete conclusions and recommendations for educational leaders and education policy makers in order to have more impactful teacher motivation systems.