Proporcingumo principas baudžiamajame procese
Čėsnaitė, Neringa |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1623.
Šiame magistriniame darbe siekiant nustatyti, ar proporcingumo patikra taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, yra pakankama, analizuojama Lietuvos teismų praktika, susijusi su šios kardomosios priemonės skyrimu (pratęsimu). Nustatyta, kad Lietuvos teismuose formuojamas vertikalusis proporcingumo testas, tačiau ne visi proporcingumo testo elementai – „tinkamumas“, „būtinumas“ ir „proporcingumas stricto sensu“ arba „proporcingumas siaurąja prasme“ – įtraukiami į suėmimo proporcingumo patikrą. Teismai ne visuomet įvertina, ar viešasis interesas į efektyvų baudžiamąjį procesą gali būti užtikrinamas taikant švelnesnes kardomąsias priemone. Taip pat analizė atskleidė, kad vertinant pusiausvyrą tarp asmens teisės į laisvę ir siekiamos naudos, teismai skirtingai interpretuoja balansavimo metu taikomus kriterijus, parenka juos selektyviai, skirtingai vertina suėmimo trukmės proporcingumą ir jos santykį su pareikštų kaltinimų sunkumu, kas suponuoja asmens teisių ir laisvių pažeidimus.
This master's thesis aims to determine whether the proportionality test applied to the strictest pre-trial measure – detention – is sufficient. To this end, the thesis analyzes Lithuanian court practice related to the imposition and extension of this pre-trial measure. The analysis revealed that not all elements of the proportionality test – "suitability," "necessity," and "proportionality stricto sensu" – are consistently included in the assessment of the proportionality of detention. Courts do not always thoroughly assess whether the public interest in ensuring an effective criminal process can be achieved by applying milder pre-trial measures. It was also found that when balancing the individual's right to liberty against the intended objectives, the criteria applied are often selectively chosen, the duration of detention is interpreted differently, and its relationship to the severity of the charges is assessed in a varied manner. These factors raise legitimate concerns about whether the protection of an individual's right to liberty is ensured to an adequate extent.