Apeliacijos esmė ir santykis su teise į teisminę gynybą

Teisminė gynyba – instrumentas asmens pažeistoms ar ginčijamoms teisėms ir teisėtiems interesams ginti. Ši teisė yra aktuali ir problematiška dėl ginčo ir teisminio proceso ypatumo – priešingų šalių interesų buvimo, be to, savo interesą turi ir valstybė (visuomenė), kadangi teismų sistema reikalauja didelių finansinių, žmogiškųjų, laiko išteklių. Šio mokslinio tyrimo aktualumą lemia ne vien substancinio pobūdžio priežastys. 2011 m. birželio 21 d. priimtas įstatymas, kuriuo pakeista nemažai Lietuvos civilinio proceso kodekso nuostatų (dažnai vadinama civilinio proceso reforma), įskaitant procesą apeliacinės instancijos teisme reguliuojančių teisės normų, be to, principinių, apibūdinančių šį institutą, apeliacijos teisės reikšmę civiliniame procese. Pastarąjį dešimtį ar net pastaraisiais metais kai kuriose valstybėse pasikeitė apeliacijos esmė, tačiau kitose, priešingai, išlaikoma apeliacijos suvokimo ir teisinio reguliavimo tradicija. Visa tai nulėmė poreikį įvertinti savąją apeliacijos esmę bei nustatyti kokios priežastys lemia apeliacijos reformas. Autorė šiame darbe siekė išspręsti apeliacijos esmės problemą ir darė prielaidą, kad problema per se nelaikytina problema, jos išsprendimas turi duoti teigiamą rezultatą ir būti paspirtis tolimesniems tyrimams. Išanalizavusi teisę į teisminę gynybą ir apeliaciją, autorė ieškojo teisės į teisminę gynybą ir apeliacijos santykio išraiškos, analizavo ir persvarstė kai kuriuos civilinio proceso moksle įprastais tapusius argumentus, naudojamus šiam santykiui išreikšti. Baigiamojo darbo rezultatas parodė, kad Lietuvoje apeliacijos esmė – teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (pirmosios instancijos teismo darbo) kontrolė, taigi Lietuvoje galioja ribotos apeliacijos modelis. Be to, vadovaujantis apeliacijos esme apeliacija – teisės į teisminę gynybą turinio elementas. Apeliacija Lietuvos civiliniame procese – savaime suprantama teisė, tačiau ne savaime suprantama ir privaloma civilinio proceso stadija. Šiuo metu galiojantys apeliacijos teisės ribojimai yra susiję su procesiniais bylos nagrinėjimo ypatumais, jie laikytini teisėtais ir būtinais bei nepaneigia apeliacijos esmės, taip pat nepažeidžia teisės į teisminę gynybą, priešingai, yra būtini civiliniame procese.

On the 21st of June 2012 a law has been adopted by which Lithuanian Code of civil procedure was amended significantly (the amendment so–called “the reform of civil procedure”), including regulation of procedures in instance of appeal. This motivates to analyze and make revaluation of essence of appeal in Lithuania. The analysis is also needed because in past decade and even past few years many of European countries have totally reformed their appeal systems. However, legal regulation amendments are not the only matter which causes the relevancy of appeal and its relation to the right to judicial defence. There are some substantial reasons, e. g. dispute and civil procedure in their nature have contrary interests of parties, moreover, the state and society has interests which do not comply with interests of parties. This is caused by consumption of financial, time and human resources. There are various papers and theses on the right to judicial defence and appeal, but, to take note, the object of them differs from the essence of appeal and its relation to the right to judicial defence or, moreover, is fragmental – focused only on the restrictions related to limits of appeal by the value of dispute (which is already abolished) or other fragmental subjects. The result of this work demonstrates that the essence of appeal in Lithuania is to be described as the instrument to control the legality and reasonability of the courts of first instance decisions. Appeal in Lithuania is to be characterized as limited appeal, which is contrary to unlimited or pure appeal. According to the author, the essence of appeal is the key which enables to define the relation between appeal and the right to judicial defence: the right to appeal is the element of the right to judicial defence. In Lithuania legal regulation has to provide the right to appeal, thereby appeal is to be defined as necessarily provided by law, but not a mandatory stage of civil procedure. The appeal limitations which exist in Lithuania is based only on procedural peculiarities and is justifiable and undoubtedly necessary in civil procedure.