Nuotolinio darbo poveikis darbuotojų tarpasmeniniams santykiams, informacinių technologijų įmonės atvejis

2020 m. įvykusi COVID-19 pandemija darbdavius privertė greitai perorientuoti kontaktinį darbo organizavimo modelį ir tokiu būdu vykusius procesus perkelti į nuotolinius. Pabrėžtina, kad tie darbo organizavimo įrankiai, kurie tiko darbui kontaktiniu būdu, nebūtinai tinka darbui, kuris organizuojamas nuotoliniu būdu, todėl atsiranda problemos, susijusios su prasta psichologine savijauta, socialine izoliacija, tiesioginio („akis į akį“) bendravimo stoka, todėl menkėja sugebėjimas kurti tarpasmeninius santykius. Siekiant kuo didesnio darbuotojo efektyvumo yra svarbūs įvairūs veiksniai, vienas iš jų, – tai darbuotojų tarpasmeninių santykių kokybė. Tarpasmeniniai santykiai lemia daug veiksnių, pavyzdžiui, darbuotojo motyvaciją, norą bendradarbiauti, siekti organizacijai bendro tikslo ir kita. Pastebėta, kad bendraujant nuotoliniu būdu yra sudėtingiau atpažinti emocijas, inicijuoti neformalų pokalbį nei bendraujant tradiciniame organizacijos biure, todėl darbuotojams gali kilti sunkumų bendrauti ir taip kurti ir palaikyti tarpasmeninius santykius. Tyrimo problema – koks yra nuotolinio darbo poveikis darbuotojų tarpasmeniniams santykiams? Tyrimo tikslas – ištirti ir išsiaiškinti darbo nuotoliniu būdu poveikį organizacijos darbuotojų tarpasmeninių santykių kūrimui ir palaikymui, atsižvelgiant į asmeninius, socialinius bei organizacinius veiksnius. Tikslui pasiekti yra keliami šie uždaviniai: 1. Apžvelgti nuotolinio darbo ir tarpasmeninių santykių sampratą bei ypatybes. 2. Išsiaiškinti darbo nuotoliniu būdu ir darbuotojų tarpasmeninių santykių kūrimo bei palaikymo sąsajas. 3. Identifikuoti nuotolinio darbo poveikį darbuotojų tarpasmeniniams santykiams, vertinant asmeninius, socialinius bei organizacinius veiksnius. Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė, lyginamoji analizė, kokybinis tyrimas. Atliktas tyrimas atskleidė, kad tarpasmeninių santykių kūrimas ir palaikymas darbo aplinkoje yra svarbus veiksnys, lemiantis darbuotojų psichologinę būseną, motyvaciją, komandinį darbą, o tai iš esmės lemia ir darbo kokybę. Tokie bruožai, kai iniciatyvumas, noras bendrauti, nuoširdumas, pozityvumas padeda kurti tarpasmeninius santykius taip pat lemia ir kito norą palaikyti tarpasmeninius santykius. Darbas nuotoliniu būdu dažnu atveju gali ir kelti iššūkių, kai kuriami ir palaikomi tarpasmeniniai santykiai (sudėtingiau rasti priežastį inicijuoti pokalbį ar rasti tinkamą laiką asmeniškam bendravimui), tačiau kartais gali ir palengvinti (intravertams, konfliktiškiems darbuotojams, kadangi nuotoliniu būdu lengviau valdyti pokalbio pradžią ir pabaigą, bendravimas kelia mažesnę įtampą, nes nereikalauja tiesioginės komunikacijos; arba darbuotojams, turintiems judėjimo fizinę negalę, nes nereikia vykti į biurą), tačiau esminiai veiksniai, lemiantys tarpasmeninių santykių kūrimą ir palaikymą yra organizacijos teikiami įrankiai tarpasmeninių santykių kūrimui ir palaikymui, kai dirbama nuotoliniu būdu, ir darbuotojo noras bendrauti, iniciatyvumas, nuoširdumas. Darbo struktūra. Šį magistro baigiamąjį darbą sudaro du teoriniai ir vienas empirinis skyrius, 16 lentelių ir 1 paveikslas, santrauka, išvados, pasiūlymai, šaltinių sąrašas, 1 priedas.

The COVID-19 pandemic that began in 2020 compelled employers to swiftly adapt their in-person work organization models and transition processes into remote work formats. It is important to emphasize that the tools used for organizing in-person work are not necessarily suitable for remote work, thus creating challenges related to poor psychological well-being, social isolation, and a lack of face-to-face interaction, which in turn hinder the development of interpersonal relationships. In order to ensure employee efficiency, various factors must be considered, among which the quality of interpersonal relationships is essential. Interpersonal relationships significantly affect aspects such as employee motivation, willingness to collaborate, and commitment to achieving the organization’s goals. It has been observed that in remote communication, it becomes more difficult to recognize emotions and initiate informal conversations compared to traditional in-office interactions, making it more challenging for employees to establish and maintain interpersonal connections. Research Problem: What is the impact of remote work on employees’ interpersonal relationships? Research Objective: To investigate and examine the impact of remote work on the development and maintenance of interpersonal relationships among organizational employees, considering personal, social, and organizational factors. To achieve this objective, the following research tasks were formulated: 1. To review the concepts and characteristics of remote work and interpersonal relationships. 2. To examine the connections between remote work and the creation and maintenance of employees' interpersonal relationships. 3. To identify the impact of remote work on employees' interpersonal relationships by evaluating personal, social, and organizational factors. Research Methods: Literature review, comparative analysis, qualitative research, data analysis. The findings of the study reveal that the creation and maintenance of interpersonal relationships in the workplace are critical factors influencing employees’ psychological state, motivation, and teamwork—elements that ultimately affect overall work quality. Personal traits such as initiative, willingness to communicate, sincerity, and positivity facilitate the development of interpersonal connections and encourage others to maintain them. While remote work may pose challenges to initiating and nurturing such relationships (e.g., difficulties in finding a reason or time for personal interaction), it may also simplify communication for certain individuals—such as introverts, conflict-prone employees, or those with physical mobility impairments—since remote interaction offers more control over the flow and intensity of communication. Nevertheless, the key factors for successful interpersonal relationship building in remote work environments remain the tools provided by the organization to support such relationships and the employee’s own willingness, initiative, and sincerity in communication. Structure of the Thesis: This master’s thesis consists of two theoretical chapters and one empirical chapter, including 16 tables and 1 figure, as well as a summary, conclusions, recommendations, a list of references, and one appendix.