Kriminalistinės duomenų bazės (kriminalistiniai registrai) ir žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių užtikrinimas

Baigiamojo darbo temos aktualumas — sparčiai besivystant technologijoms ir augant duomenų kiekiams visose sferose, kuriuos renka ir analizuoja teisėsaugos institucijos, keliami vis didesni iššūkiai siekiant užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves. Informacinių technologijų plėtra lėmė reikšmingus pokyčius teisėsaugos srityje, ypač kriminalistikoje, kur vis didesnį vaidmenį atlieka įvairios duomenų bazės – kriminalistiniai registrai. Tokios duomenų bazės, apimančios asmenų pirštų atspaudus, DNR profilius, balistinę, įrankių pėdsakų bei kitą kriminalistinę informaciją, padeda greičiau identifikuoti įtariamuosius, ištirti nusikalstamas veikas. Kriminalistinės duomenų bazės, kuriomis siekiama efektyvinti nusikalstamų veikų tyrimą ir prevenciją, išaiškinti teisės pažeidimus padariusius asmenis, dažnai apima itin jautrius asmens duomenis. Jautrūs asmens duomenys pagal ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (toliau – BDAR), 2016/679 – ,,tai specialių kategorijų asmens duomenys, kurių tvarkymas yra ribojamas dėl galimo didesnio poveikio žmogaus teisėms ir laisvėms”. Tyrimo tikslas — ištirti kriminalistinių duomenų bazių paskirtį, naudojimą, teisinį reguliavimą ir taikymo praktiką. Analizuoti jas žmogaus teisių ir laisvių kontekste bei įvertinti jų suderinamumą su asmens duomenų apsaugos principais. Vertinti dirbtinio intelekto panaudojimą dirbant su kriminalistinėmis duomenų bazėmis. Baigiamojo darbo objektas — kriminalistinės duomenų bazės ir juose kaupiamos informacijos naudojimas pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių kontekste. Baigiamojo darbo uždaviniai — 1. Apibrėžti kriminalistinių duomenų bazių sampratą, jų paskirtį ir tipus; 2. Išanalizuoti pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių santykį su kriminalistinėmis duomenų bazėmis; 91 3. Vertinti dirbtinio intelekto įtaką ir ateities perspektyvą bei dabartinį teisinį reguliavimą, naudojant kriminalistines duomenų bazes 4. Įvertinti, kaip praktikoje šie duomenys renkami, saugomi ir naudojami, kaip dažnai pažeidžiamos asmens teisės, kokią problematiką įžvelgia jas naudojantys subjektai. Tyrimo metodika. Baigiamojo darbo tyrimas atliktas naudojantis sisteminės analizės, lyginimo ir apibendrinimo metodais. Taikant sisteminės analizės metodą buvo analizuojami teisės aktai, mokslinė literatūra. Apibendrinimo metodai pasitelkti siekiant ištirti Lietuvos duomenų apsaugos teisinio reglamentavimo taikymą bei pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą naudojant kriminalistines duomenų bazes. Darbe naudotas empirinis metodas — visuomenės ir pareigūnų anketavimas, atliktos apklausos — interviu, siekiant kriminalistinių duomenų bazių naudojimo praktiką, problemas su kuriomis susiduria prokurorai, advokatai, Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų valdybos skyrių viršininkai. Gauti tyrimo rezultatai — visuomenės apklausos atsakiusieji įžvelgia problemą informacijos sklaidoje dėl kriminalistinių duomenų bazių ir jų naudojimo. Absoliuti dauguma atsakiusiųjų mano, kad vaizdo stebėjimo kameros ir kita padidinta stebėsena visuomenėje didina saugumą. Daugumai nekelia susirūpinimo tai, kad jų asmens duomenys gali būti saugomi kriminalistinėse duomenų bazėse bei dauguma sutiktų, kad jų duomenys būtų saugomi kriminalistinėse duomenų bazėse, jei tai padėtų atskleisti sunkius nusikaltimus. Pagrindinė problematika policijos pareigūnų darbe, naudojant kriminalistines duomenų bazes – ne visuomet bazės veikia sklandžiai ir be trikdžių, duomenys nėra reguliariai naujinami. Daugelis apklaustųjų nėra girdėję ar/ir dalyvavę mokymuose asmens duomenų apsaugos sferoje. Advokatų darbe dažniausiai kyla klausimas dėl iš kriminalistinės informacijos gavimo teisėtumo, kuris vėliau lemia jos vertinimą kaip teisėtų įrodymų. Įžvelgta problema, kad baudžiamosiose bylose prie asmenį charakterizuojančios medžiagos pridedami išnykę teistumai, taip pat pridedamas baustumas administracine tvarka 5 metų laikotarpiui, kai turėtų būti pateikiami vienerių metų duomenys. Įžvelgta problema apie teisėsaugos institucijų kontrolę bei tai, kad asmenys nėra informuojami, kai jų duomenys tikrinami, todėl jie neturi galimybės gint pažeistas teises ir vertint ar jos pažeistos. Pagrindinė problematika šioje srityje prokurorų darbe – kriminalistinėse duomenų bazėse, būtent ĮKNR, neatnaujinami duomenys, pasitaiko įvedimo klaidų, kurios turi itin didelę reikšmę tolesniuose sprendimuose. Taip pat viena iš problemų – prokurorų ribota prieiga prie tam tikros informacijos. Kriminalistinių tyrimų valdyba yra DNR registro tvarkytoja. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, prievolė užtikrinti duomenų tikslumą ir patikimumą krenta būtent ant pareigūno, kuris ima DNR ėminį. Standartinėse veiklos procedūrose numatyta, jog registre kaupiami duomenys peržiūrimi kartą per ketvirtį. Kuomet asmuo būna miręs arba praradęs įtariamojo statusą, jo duomenys keliami į archyvą. Asmens teisės apsaugomos griežtomis procedūromis bei reglamentais susijusiais su DNR registre kaupiamais duomenimis, o archyve esantys duomenys yra neaktyvūs. DNR tyrimai pamažu plečiasi ne tik į identifikavimą, o ir į žvalgybinę informaciją bei pamažu įsigali fenotipavimas. Artimiausioje ateityje naujovių nenusimato, kadangi esama tvarka yra pakankama sklandžiam ir efektyviam bei teisiškai skaidriam darbui. Kriminalistinių tyrimų valdybos daktiloskopinių tyrimų skyrius dirba su daktiloskopinių duomenų registru ir yra jo tvarkytoja. Teisės aktai pakankamai reglamentuoja šio skyriaus darbo sritį. Žmogaus teisių pažeidimų ir problemų susijusių su asmens duomenimis neįžvelgiama. Duomenys renkami ir saugomi remiantis teisės aktais. Pagrindinė naujovė artimiausioje ateityje – nauja kriminalistinė duomenų bazė, kuri veiks šiek tiek kitokiu principu nei veikia dabartinė.

The relevance of the thesis: due to the rapid development of technology and the growing volume of data collected and analyzed by law enforcement agencies across all fields, ensuring fundamental human rights and freedoms is becoming increasingly challenging. The development of information technology has led to significant changes in the field of law enforcement, particularly in forensic science, where various databases, forensic registries, are playing an increasingly important role. Those databases, which contain individuals‘ fingerprints, DNA profiles, ballistic data, tool marks, and other forensic information, help to identify suspects more quickly and investigate criminal offenses. Criminal databases, that aim to improve the efficiency of criminal investigations, prevention and to identify individuals who have committed offenses, often contain highly sensitive personal data. Sensitive personal data, as defined by the EU General Data Protection Regulation (GDPR), 2016/679, “refers to special categories of personal data whose processing is restricted due to the potential for a greater impact on human rights and freedoms” . The aim of the research is to analyse the purpose, use, legal regulation and enforcement practices of criminal databases, to examine them in the context of human rights and freedoms, to assess compliance with personal data protection principles, and to evaluate the use of artificial intelligence (AI) in the operation of criminal databases. The subject of the thesis is criminal databases and the use of the collected data in the context of human rights and freedoms. Thesis objectives: 1. To define the concept, purpose, and types of criminal databases. 2. To analyse the relationship between criminal databases and fundamental human rights and freedoms. 3. To assess the impact and the future prospects of AI, as well as the current legal regulation of the use of criminal databases. 4. To evaluate how such data is collected, stored and used, how often individual rights are infringed and what problems are experienced by the subjects who use criminal databases. Methods of the research. The research was conducted using systematic analysis, comparison, and generalisation methods. The method of systematic analysis was applied to examine legal acts and scientific literature. The method of generalisation was used to assess the application of Lithuanian data protection legal regulation and the protection of fundamental human rights and freedoms in the use of criminal databases. The empirical part of the study employed surveys and interviews in order to investigate the practice of using criminal databases and the problems faced by prosecutors, lawyers, and heads of departments of the Criminal Investigations Board of the Police Department. Results of the research: Respondents of the public survey identified issues related to the dissemination of information concerning criminal databases and their use. The vast majority of respondents believe that surveillance cameras and increased public surveillance contribute to enhanced safety in society. Most respondents expressed no concern that their personal data might be stored in criminal databases, and a majority stated that they would agree to such data being stored if it helped to solve serious crimes. The main problems identified in the work of police officers using criminal databases include the fact that these systems do not always operate without disruptions, and that data are not regularly updated. Many respondents reported that they have not heard of or participated in training in the field of personal data protection. In the work of lawyers, the most common issue concerns the legality of obtaining information from criminal databases, which subsequently affects its admissibility as evidence. A further problem identified is that in criminal cases, expired convictions are still included in characterising material about a person, and administrative penalties are recorded for a five-year period, whereas only one-year data should be provided. Another issue concerns the control of law enforcement institutions and the fact that individuals are not informed when their data are accessed, which prevents them from defending their rights or assessing whether they have been violated. The main problems in the work of prosecutors relate to criminal databases, specifically the Information System of Criminal Records (ĮKNR), where data are not always updated, and input errors occur that may have significant consequences for subsequent decisions. Moreover, prosecutors face limited access to certain information. The Criminal Investigations Board acts as the administrator of the DNA register. Under the current legal framework, the responsibility for ensuring data accuracy and reliability lies with the officer collecting the DNA sample. Standard operating procedures provide that data stored in the register are reviewed quarterly. When a person dies or loses suspect status, their data are transferred to the archive. Individual rights are protected through strict procedures and regulations governing the DNA register, and archived data are inactive. DNA analysis is gradually expanding beyond identification purposes to include intelligence information, and phenotyping is also becoming increasingly established. No major changes are expected in the near future, as the current regulatory framework is considered sufficient to ensure efficient, secure, and legally transparent operation. The fingerprint investigation unit of the Criminal investigation Board is working with a registry of fingerprint data and they are data processors. The legal acts sufficiently regulate all spheres of work of this department. Problems of human rights violations and problems related to personal data are not visible. Data is collected and stored based on legal acts. The main inovation is the near future systems, which will work on a slightly different principle than now.