Šiuolaikinė neturtinės žalos atlyginimo, kaip civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija

Neturtinės žalos atlyginimo taikymo plėtra Europos šalyse pastaruosius dešimtmečius kelia horizontalaus ir vertikalaus teisingumo užtikrinimo problemą bei suponuoja poreikį identifikuoti neturtinės žalos atlyginimo taikymo ribas apibrėžiančius kriterijus, kurie atspindėtų visuomenės poreikius ir galimybes bei užtikrintų nediskriminuojančią ir prognozuojamą teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo srityje. Todėl šio tyrimo objektas - neturtinės žalos atlyginimo teisinio reguliavimo ir taikymo ypatumai ir bei šio instituto taikymo ribos. Šio tyrimo tikslas - įvertinti esamo neturtinės žalos atlyginimo teisinio reguliavimo efektyvumą Europos šalyse, nurodyti sunkumus, su kuriais susiduriama modernizuojant neturtinės žalos atlyginimo teisinio reguliavimo sistemą, ir pateikti pasiūlymus identifikuotų trūkumų šalinimui. Disertacijos lyginamuoju aspektu analizuojami esminiai istoriniai pokyčiai neturtinės žalos atlyginimo srityje; atskleisti šio instituto tikslai ir teisiniai neturtinės žalos atlyginimo taikymo pagrindai; nustatyta neturtinės žalos, kaip faktinio neturtinės žalos atlyginimo pagrindo, reikšmė; atskleistas neturtinės žalos objekto turinys bei jo įtaka neturtinės žalos taikymo apimčiai, neturtinės žalos atlyginimo subjektų - nukentėjusiojo asmens artimųjų ir juridinių asmenų – teisės į neturtinės žalos atlyginimą, įgyvendinimo ribos; įvertinti įstatymų leidybos ir jurisprudencijos suformuoti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai; pagrindžiama lanksčios, nediskriminuojančios ir prognozuojamos neturtinės žalos atlyginimo sistemos sukūrimo būtinybė.

The recent practice of European courts shows a tendency to expand the scope of the right to claim for non-pecuniary damage. This development raises a problem of horizontal and vertical justice and reveals a necessity to identify the scope of application of such kind of remedy in consistency with contemporary needs and demands of the society. Therefore, the object of this research is to examine the specifics of the regulation and application of the institute of non-pecuniary damage by focusing on the limits of such kind of remedy. The aim of the thesis is to evaluate the effectiveness of the legal regulation of non-pecuniary damage under the Lithuanian and other Western Europe countries’ legislation, to identify the main problems in the process of internationalization and modernization of the law of tort, and to offer possible solutions how to rectify the identified regulatory and judicial deficiencies. The research presents a comparative analysis of the basic historical developments related with the concept of non-pecuniary damage; determines the functions and legal grounds of this type of remedy; discloses the significance of different categories of non-pecuniary damage and the effect of the object on the scope of application of non-pecuniary damage; identifies the limits of the implementation of the right to claim for non-pecuniary damage incurred by companies and the relatives of an aggrieved natural person; evaluates the legal criteria which are taken into account in the assessment of the amount of non-pecuniary damage; and emphasizes the need to form a non-discriminatory and predictable court practice in awarding non-pecuniary damage in specific cases.