Liberalaus marginalinio socialinės politikos modelio plėtros galimybės Lietuvoje

Savivaldos institucijų administravimo magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, kadangi dėl globalizacijos procesų gerovės valstybė daugumoje šalių patiria krizę, todėl pastebimas valstybės vaidmens mažėjimas rūpinantis savo piliečių gerove, perduodant dalį įsipareigojimų tam tikrose socialinėse srityse rinkos subjektams. Ši tendencija yra pastebima ir Lietuvos socialinėje politikoje. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje susiformavo bismarkinis – korporatyvinis socialinės politikos modelis, tačiau maždaug nuo 2000 m. pastebimas liberalių marginalinių elementų stiprėjimas Lietuvos socialinėje politikoje. Darbe iškelta problema - Lietuvos socialinės politikos modelio liberalios krypties specifikos ir perspektyvos analizė. Todėl darbo tikslas yra išanalizuoti Lietuvoje vykdomą socialinę politiką ir liberalios marginalinės socialinės politikos plėtros galimybes Lietuvoje. Norint pasiekti šį tikslą buvo taikomi literatūros analizės, vieno atvejo analizės, palyginamieji tyrimo ir ekspertinio tyrimo metodai. Daugelis šiame darbe išskirtų veiksnių, tokių kaip privačių kaupiamųjų pensijų fondų įkūrimas, kai kurių socialinių išmokų skyrimas ir paramos teikimas tik įvertinus pretendento turimas pajamas, mažėjančios ir numatomos mažinti socialinės išmokos, vis platesnis privačių ir nevyriausybinių organizacijų įtraukimas į socialinės paramos teikimą savivaldybių lygmeniu rodo, kad Lietuvos socialinė politika plėtojasi liberalaus marginalinio socialinės politikos modelio kryptimi. O šalį sukrėtusi ekonominė krizė yra veiksnys paspartinantis šio modelio plėtrą Lietuvoje. Siekiant nustatyti liberalaus marginalinio socialinės politikos modelio plėtros galimybes Lietuvoje buvo atliktas ekspertinis tyrimas, kurio metu buvo apklausiami Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų komiteto nariai. Vadovaujantis tyrimo metu gautais atsakymais galima pastebėti, kad liberalaus marginalinio socialinės politikos modelio plėtros tendencija gali išlikti dar ir dėl tos priežasties, kad Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai (kaip pagrindiniai socialinės politikos formuotojai) akcentuoja didėjantį rinkos vaidmenį socialinėje politikoje ir rinkos subjektų įtraukimą į socialinę sferą, kas yra liberalaus marginalinio modelio kokybiniai bruožai. Šiame darbe taip pat buvo prieita prie išvados, kad liberalus marginalinis modelis dėl savo žemų socialinių rodiklių nėra pažangus, tačiau yra nemažai patirties, kurios galėtumėme pasisemti iš šį modelį taikančių užsienio šalių plėtodami Lietuvos socialinę politiką. Svarbiausi jų yra nevyriausybinių ir privačių organizacijų įtraukimas į socialinės paramos teikimą savivaldybėse, naujosios viešosios vadybos (arba naujojo viešojo valdymo) taikymas teikiant tokias paslaugas, tam tikrų rinkos subjektų įtraukimas į šeimos politiką (pvz.: darželio lopšelio tipo būreliai įmonių darbuotojų vaikams) bei privačių kaupiamųjų pensijų fondų veiklos efektyvinimas.

The topic of the Master’s Thesis is a relevant one, since in many countries welfare states are undergoing crisis due to the globalisation processes, therefore, the state’s role in ensuring welfare for its citizens, by way of transferring a part of the obligations to market players of particular social spheres, is diminishing. After Lithuania had restored its independence, a Bismarck-corporate social policy model was formed in the country, however, approximately since 2000, the strengthening of liberal marginal elements has been noticed in the Lithuanian social policy. The paper presents a problem of analysis of specificity and prospects of a liberal trend in the Lithuanian social policy model. Therefore, the aim of the paper is to analyse the social policy carried out in Lithuania and development opportunities of the liberal marginal social policy in Lithuania. Many factors identified in this paper, such as the establishment of private accumulation pension funds, the allocation of certain social benefits and provision of assistance only having evaluated the income of a candidate, shrinking and projected to be reduced social benefits, the inclusion of an increasing number of private and non-governmental institutions in the provision of social assistance at municipal level, show that the Lithuanian social policy is developing towards the liberal marginal social policy model. And the undergoing crisis in the country is the factor that has accelerated the development of this model in Lithuania. Seeking to identify development opportunities of the liberal marginal social policy model in Lithuania, an expert analysis was carried out during which members of the Seimas Committee on Social Affairs and Labour of the Republic of Lithuania were interviewed. Basing on the results achieved during the research, it can be observed that the trends in the liberal marginal social policy model can remain also due to the fact that members of the Committee on Social Affairs and Labour emphasise an increasing role of the market in social policy and the inclusion of market players in the social sphere, which are qualitative features peculiar to the liberal marginal model. One of the conclusions achieved in this paper states that the liberal marginal model is not a progressive one due to its low social indicators, however, while developing the Lithuanian social policy we could learn much from experiences of foreign countries that apply this model. One of such experiences could be the inclusion of non-governmental and private organisations in the provision of social assistance in municipalities, the application of new public management (or new public administration) in the provision of such services, the inclusion of certain market players in family policy (e.g. nursery/pre-school type classes for children of company’s employees), and the efficiency in activities of private accumulation pension funds.