Elektroninis dalyvavimas ir Lietuvos atstovaujamoji valdžia

Šiame darbe dviejų disciplinų – politikos mokslų ir e.valdymo studijų – sandūroje tiriama e. dalyvavimo įtaka demokratijai apskritai ir atstovaujamosios demokratijos vertybėms, procesams bei veikėjams. Siekiama nustatyti, kaip e. dalyvavimas galėtų sustiprinti demokratiją, ir kaip realiai išnaudojamos e. dalyvavimo galimybės. Atskiriems teoriniams demokratijos modeliams pritaikant e. dalyvavimo priemones, darbe teigiama, jog tapęs vertybiniu principu, e. dalyvavimas būtų naudingas kiekvienam demokratijos modeliui. Naudojant aprašomąjį metodą, pateikiama įvairių e. dalyvavimo priemonių su praktiniais pavyzdžiais, suskirstant juos pagal e. dalyvavimo lygmenis. Pagrindinis darbo įnašas į e. dalyvavimo studijas yra Lietuvos atvejo analizė. Tiriant piliečių atstovų Seime ir jų atstovaujamų politinių partijų - tarpinės grandies tarp piliečių ir valdžios – internetines svetaines, darbe įvertinamas politikų iniciatyvumas įtraukti Lietuvos piliečius į valdymą ir internetinių svetainių pasiekiamas e. dalyvavimo lygmuo. Lyginamoji keturių šalių analizė parodo situaciją Lietuvoje platesniu mastu. Prieš pateikiant darbo išvadas, atkreipiamas dėmesys į tai, jog e.valdymo studijose dar nėra vieningos tyrimo metodologijos, o IT vystosi ypač sparčiai. Koreguodamos e. dalyvavimo praktiką, todėl tyrimo rezultatų negalima apibendrinti griežtai. Tačiau teorinės analizės įžvalgos leidžia teigti, jog Lietuvoje e. dalyvavimas dar netapęs nei politine praktika, nei vertybiniu principu.

Connecting 2 disciplines, political science and e.governance studies, this work focuses on the influence of e. participation to democracy in general as well as values, processes and actors of representative democracy in particular. To test the possibility to strenghen democracy, the paper adjusts various means and tools of e. participation to different theoretical models of democracy. Moreover, descriptive analysis helps to overview the levels and tools of e. participation existing in practice. Theoretical analysis reveals that to positively affect any model of democracy, e. participation needs to accommodate to internal democratic attributes, mainly, its longlasting values, and to integrate them with changes brought by the information society. This work contribute to studies of e.governance through its empirical analysis of e. participation practice and level reached in Lithuania. A „third-party Web assessment“ (research of websites) proposed by UN is chosen to examine initiatives of e. participation among reperesentatives in Lithuanian Parliament and parliamentary parties in 2007. Despite lack of organized methodology and fast development of e. participation, preventing generalization, some conclusions can be drawn from both Lihuanian case study and comparative analysis. Firstly, up to now, e. participation in Lithuania is neither the principle of the political practice nor the guiding value of democracy. And secondly, a lot should be done in the field of the research to both refine methods of analysis and provide a clear picture of the potential of the e. participation.