ES šalių ekonomikos atsparumo globalioms krizėms analizė

Ekonomikos krizės – nuolat pasikartojantis reiškinys, tačiau kaskart turintis skirtingas priežastis bei pasekmes. Veikiant globalizacijai valstybių ekonomikos yra vis labiau tarpusavyje susijusios, todėl krizės tampa globaliomis, apimančiomis daugelį valstybių, o pasekmės – ilgiau jaučiamos ir skaudesnės. Globalios krizės paveikia valstybių ekonominį, finansinį ir socialinį stabilumą bei susilpnina jų atsparumą. Per pastaruosius du dešimtmečius susidomėjimas ekonomikos atsparumu sparčiai išaugo, reaguojant į didėjantį neapibrėžtumą ir krizių dažnėjimą. Domėtis ekonomikos atsparumu globalioms krizėms skatina nenuspėjamas staigių sukrėtimų, tokių kaip 2008–2009 m. finansų krizė, COVID-19 pandemija bei energetikos krizė, kurią paspartino Rusijos ir Ukrainos karas, poveikis. Norint sėkmingai įveikti šiuos iššūkius, svarbu suprasti, kaip valstybės reaguoja į krizes ir nuolat analizuoti jų gebėjimą su jomis susidoroti. Darbo objektas – ES šalių ekonomikos atsparumas globalioms krizėms. Darbo tikslas – teoriškai išanalizuoti ekonomikos atsparumo globalioms krizėms koncepciją ir empiriškai įvertinti ES šalių ekonomikos atsparumą bei prisitaikymo prie pasaulinių krizių ypatumus. Darbo uždaviniai: 1. Teoriškai pagrįsti ekonomikos atsparumo globaliems ekonominiams sukrėtimams koncepciją ir jos pagrindines dimensijas. 2. Išanalizuoti ekonomikos atsparumą lemiančius struktūrinius, institucinius ir makroekonominės politikos veiksnius. 3. Parengti ES šalių ekonomikos atsparumo globaliems sukrėtimams vertinimo metodologiją. 4. Įvertinti ES šalių ekonomikos atsparumą ir prisitaikymą globalių ekonominių sukrėtimų laikotarpiu. 5. Remiantis empirinio tyrimo rezultatais, pateikti rekomendacijas ES šalių ekonomikos atsparumo stiprinimui ateityje. Tyrimo rezultatai. 2009 m. finansų krizė ES mastu reikšmingai sumažino BVP augimą (vidurkis krito iki neigiamo). 2009 m. krizės metu BVP Estijoje ir Latvijoje smuko reikšmingai labiau, nei Vokietijoje, o Lietuvoje skirtumas buvo ribinis. Po finansų krizės BVP Graikijoje atsigavimas buvo reikšmingai silpnesnis nei Vokietijoje, o ir Kipre – ribinio lygio. 2009 m. finansų krizė reikšmingai pablogino užimtumo dinamiką ES šalyse. Užimtumas Latvijoje, Estijoje, Airijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje blogėjo reikšmingai labiau nei Vokietijoje, o Danijoje blogėjo ribiniu lygiu. Po finansų krizės užimtumo atsigavimas Graikijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Airijoje ir Slovėnijoje buvo silpnesnis nei Vokietijoje. Portugalijoje ir Ispanijoje – ribiniu lygiu. 2020 m. COVID-19 pandemija ES mastu taip pat reikšmingai sumažino BVP augimą. COVID-19 metu BVP rezultatai Airijoje reikšmingai buvo geresni nei Vokietijoje, o Ispanijoje – blogesni nei Vokietijoje. Po COVID-19 pandemijos BVP atsigavimas Kroatijoje ir Airijoje buvo reikšmingai spartesnis, nei Vokietijoje. COVID-19 pandemijos metu užimtumo skirtumai tarp šalių, lyginant su Vokietija, nebuvo statistiškai reikšmingi, tačiau po COVID-19 užimtumo srityje Airija atsigavo reikšmingai geriau, nei Vokietija, o Rumunija reikšmingai prasčiau nei Vokietija. Darbo metodai. Mišri tyrimo strategija, apjungianti kiekybinius ir kokybinius metodus.

Economic crises are a recurring phenomenon, but each time with different causes and consequences. As globalization takes hold, national economies are increasingly interconnected, so crises become global, involving many countries, and their consequences are felt longer and more painful. Global crises affect the economic, financial and social stability of countries and weaken their resilience. Over the past two decades, interest in economic resilience has grown rapidly in response to increasing uncertainty and the frequency of crises. Interest in economic resilience to global crises is driven by the unpredictable impact of sudden shocks, such as the 2008–2009 financial crisis, the COVID-19 pandemic and the energy crisis, which was accelerated by the Russia- Ukraine war. In order to successfully overcome these challenges, it is important to understand how countries respond to crises and constantly analyze their ability to cope with them. The object of the work is the resilience of the economies of EU countries to global crises. The aim of the work is to theoretically analyze the concept of economic resilience to global crises and to empirically assess the resilience and adaptation characteristics of the EU countries' economies to global crises. Tasks of the work: 1. Theoretically substantiate the concept of economic resilience to global economic shocks and its main dimensions. 2. Analyze the structural, institutional and macroeconomic policy factors determining economic resilience. 3. Develop a methodology for assessing the resilience of the EU countries' economies to global shocks. 4. Assess the resilience and adaptation of the EU countries' economies during global economic shocks. 5. Based on the results of the empirical study, provide recommendations for strengthening the resilience of the EU countries' economies in the future. Research results. The 2009 financial crisis significantly reduced GDP growth on an EU scale (the average fell to negative). During the 2009 crisis, GDP in Estonia and Latvia fell significantly more than in Germany, while in Lithuania the difference was marginal. After the financial crisis, the GDP recovery in Greece was significantly weaker than in Germany, and in Cyprus – marginal. The 2009 financial crisis significantly worsened employment dynamics in EU countries. Employment in Latvia, Estonia, Ireland, Spain and Lithuania deteriorated significantly more than in Germany, and in Denmark it deteriorated marginally. After the financial crisis, the employment recovery in Greece, Bulgaria, Croatia, Ireland and Slovenia was weaker than in Germany. In Portugal and Spain – marginally. In 2020, the COVID-19 pandemic also significantly reduced GDP growth at the EU level. During COVID-19, GDP performance in Ireland was significantly better than in Germany, and in Spain – worse than in Germany. After the COVID-19 pandemic, GDP recovery in Croatia and Ireland was significantly faster than in Germany. During the COVID-19 pandemic, employment differences between countries were not statistically significant compared to Germany, but after COVID-19, Ireland recovered significantly better than Germany in terms of employment, and Romania significantly worse than Germany. Methods of work. Mixed research strategy combining quantitative and qualitative methods.