Pasitenkinimo darbu sąsajos su darbuotojų asmenybės bruožais ir meistriškumu dirbti
Žukauskienė, Aneta |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1821.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti darbuotojų pasitenkinimo darbu sąsajas su meistriškumu dirbti (angl. job crafting) ir asmenybės bruožtais bei ištirti, kaip neurotiškumas veikia šiuos ryšius. Tyrime dalyvavo 398 įvairių įmonių darbuotojai. Naudoti standartizuoti instrumentai: Didžiojo penketo asmenybės bruožų klausimynas (angl. Big Five – 2 inventory), meistriškumo dirbti skalė (Job Crafting Scale) ir Minesotos pasitenkinimo darbu klausimynas (angl. MSQ). Duomenys analizuoti naudojant IBM SPSS Statistics 22, taikant Spearmano koreliaciją, tiesinę regresiją ir mediacijos analizę. Rezultatai parodė, kad struktūrinių darbo išteklių didinimas (ρ = 0,453; p < 0,001), socialinių darbo išteklių didinimas (ρ = 0,428; p < 0,001) ir iššūkių darbe didinimas (ρ = 0,407; p < 0,001) – reikšmingai koreliuoja su pasitenkinimu darbu. Tačiau darbo reikalavimų mažinimas neturėjo reikšmingo ryšio. Ekstraversija (ρ = 0,263), sutariamumas (ρ = 0,309), sąmoningumas (ρ = 0,307) ir atvirumas naujai patirčiai (ρ = 0,284) buvo teigiamai susiję su pasitenkinimu darbu, o neurotiškumas – neigiamai (ρ = –0,361). Regresinė analizė atskleidė, kad struktūrinių ir socialinių darbo išteklių didinimas paaiškina 33,2 % pasitenkinimo darbu variacijos (R² = 0,332; p < 0,001). Mediacija parodė, kad trys darbo formavimo strategijos iš dalies tarpininkauja tarp neurotiškumo ir pasitenkinimo darbu, mažindamos neigiamą bruožo poveikį. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad darbuotojai taikydami struktūrinių išteklių didinimą ir socialinių ryšių plėtojimą, teigiamai veikia savo pasitenkinimą darbu. Šis pokytis vyksta net ir esant aukštesniam neurotiškumo lygiui. Šie tyrimo rezultatai naudingi organizacijoms siekiančioms, be didesnių papildomų išteklių, skatinti darbuotojų įsitraukimą, didinti jų gerovę ir pasitenkinimą darbu.
The aim of this study was to analyze the relationships between job satisfaction, job crafting behaviors, and personality traits among employees and to investigate how neuroticism affects these relationships. The study involved 398 employees from various companies. Standardized instruments were used: Big Five – 2 inventory, Job Crafting Scale and Minnesota Job Satisfaction Questionnaire (MSQ). Data were analyzed using IBM SPSS Statistics 22, using Spearman correlation, linear regression and mediation analysis. The results showed that increasing structural job resources (ρ = 0.453; p < 0.001), increasing social job resources (ρ = 0.428; p < 0.001) and increasing job challenges (ρ = 0.407; p < 0.001) – significantly correlated with job satisfaction. However, reducing job demands had no significant relationship. Extraversion (ρ = 0.263), agreeableness (ρ = 0.309), conscientiousness (ρ = 0.307) and openness to new experiences (ρ = 0.284) were positively related to job satisfaction, while neuroticism was negatively related (ρ = –0.361). Regression analysis revealed that increasing structural and social job resources explained 33.2 % of the variance in job satisfaction (R² = 0.332; p < 0.001). Mediation showed that three job crafting strategies partially mediated the relationship between neuroticism and job satisfaction, reducing the negative effect of the trait. The results of the study suggest that employee-initiated changes in the work process and social connections contribute to greater job satisfaction, even with higher neuroticism. The results may be useful for organizations seeking to strengthen employee engagement and increase their job satisfaction without significant additional resources.