Lietuvos savivaldos sistemos tobulinimas: tiesioginių seniūnų rinkimų atvejo analizė
Jančiauskas, Gintaras |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1668.
Magistro baigiamajame darbe analizuojamas Lietuvos savivaldos sistemos tobulinimas, atliekama tiesioginių seniūnų rinkimų atvejo analizė. Darbo tikslas – ištirti tiesioginių seniūnų rinkimų Lietuvoje galimybes ir įgyvendinimo trikdžius. Siekiant šio tikslo, iškeliami keturi uždaviniai: ištirti teorines tiesioginių seniūnų rinkimų prielaidas, išanalizuoti jų teisinį pagrindą Lietuvoje, aptarti Latvijos ir Lenkijos praktiką bei atlikti empirinį tyrimą suinteresuotųjų šalių požiūriui nustatyti. Teorinėje darbo dalyje remiamasi Naujosios viešosios tarnybos (NVT) teorija, kuri pabrėžia piliečių įgalinimą, demokratinį dalyvavimą ir tarnystę viešajam interesui. Analizuojama, kaip seniūno institucija gali būti stiprinama per atstovavimo, atsakomybės ir įtraukties principus. Teisinėje analizėje apžvelgiamas galiojantis Vietos savivaldos įstatymas, 2019 m. seniūnų rinkimų įstatymo projektas bei jų atitikimas Konstitucijai ir ES teisės nuostatoms. Lyginamojoje dalyje aptariami Latvijos ir Lenkijos modeliai, leidžiantys įvertinti skirtingų formų seniūnų rinkimų patirtį. Empirinėje dalyje atlikti pusiau struktūruoti interviu su aštuoniais informantais – seniūnais, savivaldybių politikais, administracijos darbuotojais, Seimo nariais ir bendruomenių atstovais. Tyrimas parodė, kad dauguma informantų palaiko tiesioginių rinkimų idėją, tačiau akcentuoja būtinybę aiškiai reglamentuoti seniūnų įgaliojimus, finansinį savarankiškumą bei užtikrinti administracinį pasirengimą. Pastebėta, kad gyventojų dalyvavimo formos – tokios kaip sueigos ar konsultacijos – dažnai lieka simbolinės, jei neparemtos institucinėmis paskatomis ir realiomis galimybėmis. Tyrimo rezultatai rodo, kad seniūnų tiesioginiai rinkimai gali sustiprinti vietos demokratiją ir bendruomeniškumą, tačiau jų įgyvendinimas turi būti paremtas nuosekliu teisiniu, politiniu ir administraciniu pasirengimu. Darbas gali būti naudingas viešojo administravimo praktikams, politikos formuotojams ir mokslininkams, svarstantiems decentralizacijos kryptis bei pilietinės visuomenės stiprinimo galimybes.
This master’s thesis explores the role of eldership (seniūnija) in Lithuanian local self-government, with a particular focus on evaluating the possibilities of implementing direct elections of eldership leaders (seniūnai). The main objective of the research is to examine the possibilities and implementation obstacles of direct elder elections in Lithuania. To achieve this, the study formulates four specific tasks: to analyze the theoretical foundations of direct elections, examine the legal framework in Lithuania, review best practices in Latvia and Poland, and conduct an empirical investigation through qualitative interviews with key stakeholders. The theoretical framework of the research is based on the New Public Service (NPS) paradigm, which emphasizes citizen empowerment, democratic engagement, and the idea of public servants as facilitators rather than controllers. The legal analysis reviews the current Law on Local Self-Government, the 2019 draft law on seniūnai elections, and assesses their compatibility with the Lithuanian Constitution and EU legislation. A comparative section discusses the experiences of Latvia and Poland, providing insights into various models of community-level leadership selection. The empirical part of the research consists of eight semi-structured interviews with seniūnai, municipal politicians, public administrators, members of the Seimas, and community representatives. The findings show that most informants support the idea of direct elections but stress the importance of clearly defining powers, financial autonomy, and administrative preparedness. The study also reveals that although participatory tools—such as community meetings and consultations—are formally established, they often remain symbolic or underused due to limited institutional incentives and low citizen engagement. The research concludes that direct elections for seniūnai could strengthen local democracy and civic participation. However, their successful implementation would require a coherent legal, political, and administrative strategy. The thesis offers insights relevant to public administration practitioners, policymakers, and scholars interested in decentralization and citizen-centered governance.