Komentarų poveikis vertinant informacijos patikimumą socialinėje žiniasklaidoje
Seliukienė, Lilijana |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1170
Šio darbo tikslas yra ištirti komentarų poveikį vertinant informacijos patikimumą socialinėje žiniasklaidoje. Tyrime dalyvavo 60 respondentų (30 kontrolinėje grupėje ir 30 grupėje su darbinės atminties užduotimi): studentai ir vienos įmonės darbuotojai. Tyrime buvo atliekamas eksperimentas, kuriame buvo naudojami darbo autorės Psychopy programos pagalba sukurti instrumentai. Buvo pateikti 3 straipsniai: apie protingus žmones, apie tai, kur laikyti kiaušinius ir apie būstą iš brėžinių. Prie kiekvieno straipsnio buvo 5 teigiamo valentingumo komentarai, 5 neigiamo valentingumo komentarai ir 4 teiginiai to straipsnio supratimui vertinti. Kiekvienas tyrimo dalyvis skaitė 1 straipsnį be komentarų, 1 straipsnį su teigiamo valentingumo komentarais ir 1 straipsnį su neigiamo valentingumo komentarais. Klausimas apie straipsnio informacijos patikimumą ir temos aktualumą bei supratimo teiginių vertinimas buvo atliekamas Likert skalės pagalba. Grupei su darbinės atminties užduotimi papildomai buvo pateiktos 3 skirtingos dviženklių skaičių sekos. Su šiais skaičiais dalyviai turėjo atlikti sudėties veiksmus mintyse. Skaičiai sudėčiai buvo pateikiami prieš instrukcijas. Gautas sumas reikėjo įrašyti po kiekvienos užduoties atlikimo. Tyrimo rezultatai parodė, kad vertinant informacijos patikimumą nebuvo skirtumo tarp tų, kurie skaitė straipsnius su teigiamo valentingumo komentarais ir tų, kurie skaitė straipsnius be komentarų. Vertinant informacijos patikimumą, nebuvo skirtumo tarp tų, kurie skaitė straipsnius su neigiamo valentingumo komentarais ir tų, kurie skaitė straipsnius be komentarų. Rezultatai atskleidė, kad vertinant informacijos patikimumą nebuvo skirtumo tarp tų, kurie skaitė straipsnius su komentarais ir darė darbinės atminties užduotis ir tų, kurie skaitė straipsnius su komentarais ir neatliko darbinės atminties užduoties. Nebuvo skirtumo, vertinant informacijos patikimumą, tarp tų, kurie skaitė straipsnius be komentarų ir darė darbinės atminties užduotis ir tų, kurie skaitė straipsnius be komentarų ir neatliko darbinės atminties užduoties.
The aim of this paper is to investigate the impact of comments in assessing the credibility of information on social media. 60 respondents took part in the study (30 in the control group and 30 in the group with the working memory task): students and employees of a one company. The experiment was carried out using the instruments developed by the author of the PsychoPy software. Three articles were presented: one about smart people, one about where to keep eggs, and one about housing from drawings. Each article was accompanied by 5 positive valence comments, 5 negative valence comments and 4 statements to assess the understanding of that article. Each participant read 1 article without comments, 1 article with positive valence comments and 1 article with negative valence comments. The credibility and relevance of the information in the articles and the evaluation of the comprehension statements were asked using a Likert scale. The group with the working memory task was additionally presented with 3 different sequences of two-digit numbers. Participants had to add and keep the sums of the two-digit numbers in their minds. The numbers for addition were presented before the instructions. The amounts received had to be entered after the completion of each task. The results showed that there was no difference in the credibility of the information between those who read the articles with positive comments and those who read the articles without comments. There was also no difference in the credibility of information between those who read articles with negative comments and those who read articles without comments. The results showed that there was no difference in the credibility of information between those who read articles with comments and did a working memory task and those who read articles with comments and did not do a working memory task. Similarly, no differences were found in how the credibility of the information will be assessed between those who read the articles without comments and did the working memory task and those who read the articles without comments and did not do the working memory task.