Integrated framework for corporate social responsibility development: organizational capability approach

Business and society are inseparable and interdependent; therefore their interaction undergoes a profound public and scholarly debate on the issue of corporate social responsibility (CSR). Despite that currently many frameworks are being designed for CSR implementation, CSR still lacks an integrated development framework based on a process-view which focuses on organizational capabilities necessary for CSR development. Therefore, the objective of this research is to develop an integrated capability-based framework for CSR development by assessing (1) multiple models underlying the theories of organizational development, transformation and CSR implementation and (2) results received from empirical research. The content-based constructs of this framework are based on Burke and Litwin’s (1992) model as a frame of reference, but its process-based adaptation from organizational capability perspective, i.e. identification of the organizational capabilities necessary for CSR development, is the unique contribution of this research. This framework has a substantial potential to serve as a reference instrument for business executives, CSR specialists and CSR consultants to assess necessary capabilities for CSR development, take informed decisions for further organizational development and let to mainstream, sustain and institutionalize CSR in organizations.

Verslo ir visuomenės tarpusavio priklausomybė ir ryšys vis plačiau įprasminamas gilesnėse viešose ir mokslinėse diskusijose dėl įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA). Nors šiuo metu pasaulio mokslinėje erdvėje yra plėtojama ne mažai ĮSA vystymo modelių, tačiau ĮSA vystymui stinga integruoto modelio, kuris būtų pagrįstas procesiniu požiūriu, akcentuojančiu organizacinių gebėjimų svarbą, reikalingų ĮSA vystymui ir organizacijos transformacijai. Todėl šios disertacijos tikslas yra išplėtoti integruotą, organizaciniais gebėjimais paremtą ĮSA vystymo modelį, remiantis (1) teorinėmis prielaidomis iš organizacijų vystymo, transformacijų ir ĮSA modelių analizės ir (2) empirinio tyrimo rezultatų. Pažymėtina, kad modelio tematiniai komponentai remiasi Burke ir Litwin (1992) modelio rėmu, tačiau modelio pritaikymas procesiniu organizacinių gebėjimų aspektu, nustatant konkrečius gebėjimus, reikalingus ĮSA vystymui, yra šio tyrimo išskirtinė pridedamoji vertė. Sukurtas modelis turi potencialą tarnauti kaip sistemingas orientacinis instrumentas vadovams, ĮSA specialistams ir ĮSA konsultantams siekiant įvertinti reikalingus ĮSA vystymui organizacinius gebėjimus, priimti gerai informuotus sprendimus dėl tolimesnio ĮSA vystymo ir orientuotis, kaip šiuos gebėjimus tikslingai suderinti, juos tolydžiai plėtoti ir institucionalizuoti ĮSA skatinančiose organizacijose.