Profesinės refleksijos vaidmuo socialinių darbuotojų praktikoje teikiant pagalbą globėjams ir įtėviams
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-2011.
Magistro darbo tikslas – atskleisti profesinės refleksijos vaidmenį ir reikšmę socialinių darbuotojų praktikoje teikiant pagalbą globėjams ir įtėviams. Tikslui pasiekti buvo iškelti tokie darbo uždaviniai: atlikus mokslinės literatūros analizę, išanalizuoti profesinės refleksijos sampratą ir jos pagrindines formas socialinio darbo kontekste; atskleisti profesinės refleksijos taikymo ypatumus socialinių darbuotojų veikloje dirbant su globėjais ir įtėviais; empiriškai ištirti profesinės refleksijos reikšmę socialinių darbuotojų praktikoje dirbant su globėjais ir įtėviais. Tyrime taikytas kokybinis tyrimo metodas. Duomenys rinkti pusiau struktūruoto interviu metodu, o gautų duomenų analizei taikyta teminė analizė. Tiriamieji – socialiniai darbuotojai, dirbantys su globėjais ir įtėviais. Tyrimas atskleidė, kad profesinė refleksija socialinių darbuotojų praktikoje yra svarbi profesinės veiklos dalis, padedanti analizuoti sudėtingas darbo situacijas, vertinti priimamus profesinius sprendimus ir mokytis iš profesinės patirties. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad profesinė refleksija socialinių darbuotojų praktikoje vyksta tiek individualiai, tiek kolegialiai. Individuali refleksija dažniausiai pasireiškia situacijų apmąstymu ir savianalize, o kolegiali – komandinių aptarimų, intervizijų ir supervizijų metu. Tyrimas taip pat parodė, kad profesinė refleksija prisideda prie pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grindžiamo pagalbos santykio su globėjais ir įtėviais kūrimo bei padeda socialiniams darbuotojams giliau suvokti globėjų patirtis ir pasirinkti tinkamesnes pagalbos strategijas. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad profesinė refleksija yra reikšminga socialinių darbuotojų profesinio tvarumo prielaida, padedanti atpažinti emocinį krūvį, išlaikyti profesines ribas ir mažinti profesinio perdegimo riziką. Nustatyta, kad refleksijos taikymo galimybės priklauso ir nuo organizacinės aplinkos bei joje sudaromų sąlygų refleksyviai profesinei praktikai.
The aim of this master’s thesis is to explore the role and significance of professional reflection in the practice of social workers when providing assistance to foster parents and adoptive parents. To achieve this objective, the following research tasks were set: to analyze the concept of professional reflection and its main forms in the context of social work through a review of the scientific literature; to reveal the specific features of the application of professional reflection in the work of social workers when working with foster parents and adoptive parents; to empirically investigate the significance of professional reflection in the practice of social workers when working with guardians and adoptive parents. A qualitative research method was used in this study. Data were collected using a guided (semi-structured) interview method, and thematic analysis was applied to analyze the data. The participants were social workers who work with foster parents and adoptive parents. The study revealed that professional reflection in social work practice is an important part of professional activity, helping to analyze complex work situations, evaluate professional decisions, and learn from professional experience. The study results showed that professional reflection in social work practice occurs both individually and collegially. Individual reflection most often takes the form of reflecting on situations and self-analysis, while collegial reflection occurs during team discussions, peer supervision, and supervision sessions. The study also showed that professional reflection contributes to the development of a helping relationship with foster parents and adoptive parents based on trust and cooperation, and helps social workers better understand the experiences of foster parents and choose more appropriate helping strategies. The study’s findings also revealed that professional reflection is a key prerequisite for social workers’ professional sustainability, helping them recognize emotional strain, maintain professional boundaries, and reduce the risk of burnout. It was found that the opportunities for applying reflection in social workers’ practice also depend on the organizational environment and the conditions created within organizations for reflective professional practice.