Savireguliacijos poveikis jaunųjų mokslininkų ugdymo kokybei (disertacijų gynimo tarybų veikla)

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas savireguliacijos poveikis jaunųjų mokslininkų ugdymo kokybei. Pirmasis mokslininkų ugdymo etapas yra doktorantūra. Doktorantūra apima ne tik studijas, bet ir jos metu vykdomus originalius mokslinius tyrimus. Mokslinių tyrimų kokybė yra vienas jautriausių mokslinių tyrimų politikos aspektų, kuris betarpiškai siejasi su mokslinių rezultatų vertinimo problema. Pripažįstant doktorantų gebėjimus moksliniais, nuo seno yra remiamasi pripažinta praktika – kolegų vertinimu bei recenzavimu. Ši praktika yra realizuojama buriant doktorantūros komitetus, o vėliau ir disertacijos gynimo tarybas (toliau – DGT). Darbe remiamasi atliktu DGT sudėties tyrimu, skirtu išsiaiškinti, ar esama pripažinimo mokslininkais sistema sukuria pakankamai prielaidų jaunųjų mokslininkų ugdymo kokybei išlaikyti bei ją puoselėti.

A doctoral degree is the first stage of training of researchers and a formal attempt to measure the quality of the conduction of research. Taken into account the self-regulation mode as an appropriate approach to seek higher standards for training of new researchers, the doctoral degree acknowledgement process has been study by means of social network analysis and interview. That allowed to measure impact of self-regulation on the quality of doctoral degree acknowledgement process. By highlighting parameters of the network of doctoral degree acknowledgement committees, this study attempts to identify the barriers to committee composition that have an impact on the acknowledgement process.