Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas Lietuvos neformaliojo vaikų švietimo įstaigose

Temos aktualumas. Neformaliojo vaikų švietimo įstaigos atlieka labai svarbų vaidmenį vaikų ir jaunuolių švietime. Jų įgyvendinamos ugdymo programos gali patenkinti specifinius ugdymo poreikius. Dėl šios priežasties neformalaus vaikų ugdymo įstaigos gali dalyvauti užtikrinant specialiųjų poreikių turinčių vaikų švietimą. Tačiau neformaliojo vaikų švietimo įstaigos Lietuvoje yra nepakankamai pasirengusios specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymui. Todėl yra aktualu tirti su kokiais iššūkiais susiduriama įgyvendinant įtraukųjį ugdymą neformaliojo vaikų švietimo įstaigose ir kaip gali būti gerinamas įgyvendinimo procesas. Temos ištirtumas: įtraukiojo ugdymo modelių taikymo praktika formalaus ir neformalaus švietimo įstaigų veikloje yra nepakankami išanalizuota. Nustatyta, kad šiandiena nėra vieningos įtraukiojo ugdymo modelių klasifikacijos ir aiškios tokių modelių struktūros apibrėžties. Todėl lieka neatsakytas klausimas kaip turėtų būti įgyvendinamas įtraukusis ugdymas neformaliojo vaikų švietimo įstaigose? Darbo tikslas – išnagrinėti įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą neformalaus vaikų švietimo įstaigose. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti įtraukiojo ugdymo raidą ir teisinį reglamentavimą; 2. Išanalizuoti įtraukiojo ugdymo iššūkius ir įgyvendinimo modelius; 3. Ištirti neformalaus vaikų švietimo įstaigų mokytojų požiūrį į įtraukųjį ugdymą; 4. Išnagrinėti NŠ mokytojams kylančius iššūkius ir jų poreikius ugdant specialiųjų poreikių vaikus. Darbo metodai – rengiant baigiamąjį darbą naudojami šie tyrimo metodai: teorinėje dalyje taikomas mokslinės literatūros šaltinių, teisės aktų, įstatymų analizės ir sisteminimo metodas. Praktinėje dalyje taikomas kiekybinis (anketinės apklausos) metodas. Duomenų analizei naudojamas statistinės analizės metodas. Tyrimo rezultatai: Įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo procese susiduriama su dideliais iššūkiais. Pagrindiniai jų, NVŠ įstaigų ugdymo aplinka nėra pritaikyta SUP turintiems vaikams, trūkta reikalingų priemonių, nepakanka specialistų turinčių reikiamą kompetenciją dirbti su SUP turinčiais vaikais. NVŠ įstaigų mokytojams nepakanka teorinių žinių ir praktinės patirties kaip organizuoti darbą su SUP turinčiais vaikais ir užtikrinti sklandų įtraukiojo ugdymo procesą. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad NVŠ įstaigos nepakankamai pasirengusios įtraukiojo ugdymo organizavimui. Išvada. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, jog įtraukusis ugdymas Vilniaus miesto NVŠ įstaigose yra įgyvendinamas nenuosekliai, trūksta aiškaus įgyvendinimo modelio, tinkamų sąlygų sudarymo, personalo parengimo, reikiamos pagalbos mokytojams suteikimo. Nustatyti iššūkiai ir problemos formuoja poreikį gerinti įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą Vilniaus miesto NVŠ įstaigose. Darbo struktūra: Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje teorinėje dalyje analizuojami įtraukiojo ugdymo modelio įgyvendinimo neformaliojo vaikų švietimo įstaigose teoriniai aspektai. Antroje dalyje pateikiama tyrimo metodika ir organizavimas. Trečioje dalyje pateikiamas tyrimo rezultatų aptarimas, palyginimas. Darbas užbaigiamas išvadomis ir rekomendacijomis.

Relevance of the topic. Non-formal children's education (NCE) institutions play a very important role in the education of children and young people. The educational programs they implement can meet specific educational needs. For this reason, NCE organizations can participate in ensuring the education of students with special needs (SEN). However, non-formal children's education institutions in Lithuania are insufficiently prepared for the education of students with SEN. Therefore, it is relevant to study the challenges faced in implementing inclusive education in NCE institutions and how the implementation process can be improved. Researchability of the topic: the practice of applying inclusive education models in the activities of formal and non-formal education institutions has not been sufficiently analyzed. It has been established that today there is no unified classification of inclusive education models and a clear definition of the structure of such models. Therefore, the question remains unanswered: how should inclusive education be implemented in NCE institutions? The aim of the work is to examine the implementation of inclusive education in non-formal children's education institutions. Tasks of the work: 1. To examine the development and legal regulation of inclusive education; 2. To analyze the challenges and implementation models of inclusive education; 3. To examine the attitude of teachers of non-formal children's education institutions to inclusive education; 4. To examine the challenges and needs of teachers of non-formal children's education institutions in educating children with special needs. Work methods – the following research methods are used in preparing the final thesis: in the theoretical part, the method of analysis and systematization of scientific literature sources, legal acts, laws is applied. In the practical part, the quantitative (questionnaire) method is applied. The statistical analysis method is used for data analysis. Research results: The process of implementing inclusive education faces significant challenges. The main ones are that the educational environment of NCE institutions is not adapted to children with SEN, there is a lack of necessary tools, and there are not enough specialists with the necessary competence to work with children with SEN. Teachers of NCE institutions do not have enough theoretical knowledge and practical experience in how to organize work with children with SEN and ensure a smooth process of inclusive education. The research results suggest that NCE institutions are not sufficiently prepared for the organization of inclusive education. Conclusion. Based on the results of the study, it was determined that inclusive education in Vilnius city NCE institutions is implemented inconsistently, there is a lack of a clear implementation model, creation of appropriate conditions, staff training, and provision of necessary assistance to teachers. The identified challenges and problems shape the need to improve the implementation of inclusive education in Vilnius city NCE institutions. Structure of the work: The work consists of three main parts. The first theoretical part analyzes the theoretical aspects of the implementation of the inclusive education model in non-formal children's education institutions. The second part presents the research methodology and organization. The third part presents a discussion and comparison of the research results. The work concludes with conclusions and recommendations.