Besimokantieji mainų programose Azijoje ir Europoje: pakartotinis kultūrinis šokas ir jo valdymo galimybės
Gradeckas, Vytautas |
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1642.
Sugrįžę į gimtąją šalį besimokantieji turi iš naujo prisitaikyti gimtojoje (pradinėje) kultūroje. Sugrįžimo adaptacija mokslinėje literatūroje apibūdinama kaip daug komplikuotesnė nei kultūrinė adaptacija, besimokančiųjų patiriama išvykus gyventi į užsienį. Išgyvenami emocijų, elgesio ir savęs vertinimo (kognityviniai) pasikeitimai. Patiriami readaptacijos sunkumai, sąlygoti mokslo lygio, studijų proceso, jo intensyvumo siunčiančioje ir priimančioje institucijoje, skirtumų. Besimokantiesiems tenka iš naujo prisitaikyti akademinėje aplinkoje, atkurti ryšius su artimiausiu socialiniu ratu. Išgyvenami kultūriniai skirtumai tarp siunčiančios (gimtosios) ir priimančios kultūros. Nors pasauliniu mastu pakartotinis kultūrinis (sugrįžimo) šokas ir sugrįžimo adaptacija tyrinėjami pakankamai plačiai, trūksta informacijos apie šalies mastu atliktus tyrimus. Taip pat mokslinėje literatūroje gausu straipsnių apie pakartotinio kultūrinio šoko valdymo technikas, tačiau nepavyko rasti informacijos apie šių technikų praktinį taikymą šalies mastu. Taigi, šiame baigiamajame darbe siekta išsiaiškinti kaip sėkmingai gimtojoje (pradinėje) kultūroje readaptuojasi iš mainų programų Europos ir Azijos šalyse sugrįžę besimokantieji, kokias priemones jie naudoja pakartotinio kultūrinio šoko valdymui. Teorinėje dalyje apžvelgiami antriniai šaltiniai nagrinėjama tema, o empirinėje - pasitelkus pusiau struktūruotus interviu ir turinio analizę nagrinėjamos 11 informantų, vykusių mainų į Europos bei Azijos šalis, tarpkultūrinės patirtys, jų readaptacija sugrįžus į gimtąją šalį. Taip pat institucinės paramos pobūdis, pakartotinio kultūrinio šoko valdymo technikų naudojimas. Analizuojant temą išryškėjo emocinės savijautos ir jos kaitos sugrįžus į gimtąją šalį specifika, nuotolinės sinchroninės komunikacijos su priimančia kultūra svarba, besimokančiųjų patiriami sunkumai ir jų įveikos būdai, galimybės valdyti pakartotinį (sugrįžimo) šoką, siunčiančios institucijos parama ir jos pobūdis, sugrįžusiųjų įgytos tarpkultūrinės patirties vertinimas.
Upon returning to their home country, students must readapt to their native (primary) culture. Return adaptation is described in the scientific literature as much more complicated than cultural adaptation, which learners experience after going to live abroad. Changes in emotions, behavior and self-esteem (cognitive) are experienced. Readaptation difficulties are experienced, due to differences in the level of education, the study process, and its intensity in the sending and receiving institutions. Students have to readapt to the academic environment, restore ties with their immediate social circle. Cultural differences between the sending (primary) and receiving cultures are experienced. Although reverse culture (reentry) shock and return adaptation are studied quite widely on a global scale, there is a lack of information about studies conducted on a national scale in Lithuania. There are also many articles in the scientific literature on techniques for managing repeated cultural shock, but it was not possible to find information about the practical application of these techniques on a national scale. Thus, this thesis aimed to find out how successfully students who have returned from exchange programs in European and Asian countries readapt in their native (primary) culture, and what techniques they use to manage reverse culture shock. The theoretical part reviews secondary sources on the topic under study, and the empirical part uses semi-structured interviews and content analysis to examine the intercultural experiences of 11 informants who have been on exchange to European and Asian countries, their readaptation upon returning to their home country. Also, the nature of institutional support, and the use of techniques for managing reverse culture shock. The analysis of the topic highlighted the specifics of emotional well-being and its changes upon returning to their home country, the importance of remote synchronous communication with the host culture, the difficulties experienced by students and ways to overcome them, allowing to manage reverse (reentry) shock, the support of the sending institution and its nature, and the assessment of the intercultural experience gained by returnees.