Tapsmo mama išgyvenimas po genetiškai determinuotos nevaisingumo patirties: egzistencinė-fenomenologinė perspektyva
Disertacijos gynimo komisijos pirmininkas / Dissertation Defence Board Chairman | |
Adler, Asta | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Skruibis, Paulius | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member | |
Willig, Carla | Disertacijos gynimo komisijos narys / Dissertation Defense Board Member |
MTHFR geno mutacijos įprastai yra siejamos su padidėjusia persileidimų rizika, tačiau tai yra vienas iš lengviausiai koreguojamų nevaisingumo etiologijos veiksnių. Nepaisant to, iki tol, kol ši genetinė mutacija yra aptinkama ir jos neigiamas poveikis moters reprodukcinei sveikatai yra suvaldomas, įvairūs nevaisingumo kelionės iššūkiai neretai jau būna neigiamai paveikę moters emocinę sveikatą. Šis tyrimas siekė atskleisti su bendražmogiškais egzistenciniais klausimais susijusią, tyrimo dalyvių tapsmo mama patyrimo plotmę. Tyrimo metu buvo atlikti 10 pusiau struktūruotų giluminių interviu. Duomenų analizė buvo atlikta remiantis J. A. Smith Interpretacinės fenomenologinės analizės principais, taip pat buvo remtasi A. Holzhey-Kunz Daseinsanalitiniu požiūriu. Radiniai atskleidžia, jog tyrimo dalyvėms yra sunku integruoti nevaisingumo išgyvenimą į vientisą ir konstruktyvų savo motinystės patyrimą, jos yra linkusios vengti emocinio skausmo, kurį sukelia sunkumai susilaukti kūdikio ar genetiškai nulemti persileidimai. Tiek nėštumo, tiek ankstyvasis pogimdyvinis laikotarpis yra persmelktas tyrimo dalyvių baime vėl prarasti kūdikį ir noru „pataisyti“ savo kūną. Dėl ankstesnių prenatalinių netekčių tyrimo dalyvės nėštumo metu dažnai vengia užmegzti emocinį ryšį su kūdikiu. Tačiau jam gimus ryšio kūrimas išgyvenamas kaip ypatingas procesas. Tyrimo dalyvės patiria kūnišką ir vidinį savo bei kūdikio pasaulių persipynimą, lydimą nuolatinio nerimo ir stipraus apsaugos instinkto. Tai tyrimo dalyvių patyrime atsiskleidžia per polinkį pernelyg globoti kūdikį. Tiek nėštumo, tiek pogimdyviniu metu moterų dėmesys nukryps- ta nuo viešo jas supančio pasaulio link artimesnio šeimos, draugų ir kitų artimųjų rato. Moterys dažnai randa gilią motinystės prasmę siejant tai su ilgai lauktu kūdikio atėjimu. Galiausiai, tapsmo mama po genetiškai nulemtos nevaisingumo patirties metu išryškėja tyrimo dalyvių jautrumas konkretiems egzistenciniams klausimams, susijusiems su kūniškumo, laikiškumo, neapibrėžtumo, baigtinumo, susietumo, atsakomybės ir prasmės dimensijomis.
The MTHFR mutation causes many women to endure multiple miscarriages before diagnosis and treatment, leading to emotional scars. Yet, the impact of genetically determined infertility on the transition to motherhood is often overlooked. This study examines the existential-phenomenological aspects of motherhood following genetically determined infertility, emphasizing the importance of understanding human existence to gain deeper insight into these experiences. Utilizing J. A. Smith’s Interpretative Phenomenological Analysis and A. Holzhey-Kunz’s Daseinsanalysis framework, the research offers an in-depth exploration of the lived experiences of 10 women transitioning to motherhood after genetically induced infertility. Women in our study tend to disconnect from their prior infertility experience, leaving it not integrated into a constructive and meaningful life story. The findings reveal that the overwhelming fear of loss and the urge to ‘fix’ their bodies dominate pregnancy. Bonding is limited during pregnancy but gradually grows after birth. In early motherhood, women merge their physical and emotional worlds with their baby, driven by anxiety and a strong protective instinct, often seen in excessive baby care. During pregnancy and postpartum, women shift their focus from the public world to their close circle of family and friends. Women often find deep meaning in motherhood through the long-awaited arrival of their baby. Finally, the transition to motherhood is existentially attuned to death, uncertainty, as well as non-transparency, corporeality, temporality, connectedness, responsibility, and meaning.