Nereikšmingos de minimis valstybės pagalbos verslui ir Verslumo skatinimo fondo – de minimis pagalbos smulkiam ir vidutiniam verslui instrumento, teorinė analizė

Valstybės pagalba verslui – neišvengiamas politikos instrumentas, kuris, atsižvelgiant į rinkoje susiklosčiusias aplinkybes, kai kuriais atvejais yra vienintelė galimybė verslo plėtrai. Valstybės narės įvairiomis paramos priemonėmis stengiasi skatinti smulkų ir vidutinį verslą, tačiau teikiama pagalba yra griežtai kontroliuojama konkurencijos teisės normomis, kadangi teikiama finansinė parama gali sukurti nevienodas veikimo sąlygas ūkio subjektams ir iškreipti konkurenciją. SESV 107 straipsnio 1 d. nustato draudžiamos ir su bendrąja rinka nesuderinamos valstybės pagalbos kriterijus. Draudžiama valstybės pagalba verslui yra tuomet, jei teikiama iš valstybinių išteklių bei suteikia išskirtinę ekonominę naudą tam tikrai ūkio subjektų grupei, ir tai sąlygoja rinkos iškraipymą ar daro poveikį prekybai tarp valstybių narių. Tačiau valstybės pagalba iš esmės nėra draudžiama ir, laikantis reikalavimo bei procedūrinių taisyklių, gali būti teikiama kaip horizontalioji, regioninė ar sektorinė valstybės pagalba. Europos Komisija išskiria nereikšmingą de minimis valstybės pagalbą, kuri nedaro poveikio prekybai tarp valstybių narių, jei atitinka nustatytus kriterijus. De minimis valstybės pagalba smulkiam ir vidutiniam verslui teikiama, įgyvendinant finansų inžinerijos priemones. Viena iš šių priemonių yra „Verslumo skatinimas“, kuri šiuo metu įgyvendinama suteikiant galimybę SVV subjektui gauti kompleksinę de minimis valstybės pagalbą, derinant jos gavimą su mokymai ir konsultacijomis verslumo žinių įgijimui. Šiame baigiamajame darbe atskleidžiama valstybės pagalbos verslui samprata, draudžiamos valstybės pagalbos kriterijai, aptariamos su bendrąja rinka suderinamos valstybės pagalbos rūšys ir išanalizuoti de minimis valstybės pagalbos teikimo pagrindu susiformuojantys teisiniai santykiai, bei išnagrinėti esminiai jų aspektai – de minimis pagalbos kriterijai ir SVV subjekto, de minimis valstybės pagalbos gavėjo, požymiai, taip pat išanalizuoti kompleksinės de minimis valstybės pagalbos instrumento Verslumo skatinimo fondo esminiai aspektai. Darbo tikslas – išanalizuoti de minimis valstybės pagalbos verslui teikimo kriterijus bei išnagrinėti Verslumo skatinimo fondo kaip de minimis valstybės pagalbos instrumento, įgyvendinamo finansų inžinerijos priemone „Verslumo skatinimas“, aspektus. Šiam tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai: atskleisti su bendrąja rinka suderinamos valstybės pagalbos sampratą; išanalizuoti de minimis valstybės pagalbos teikimo schemos pagrindu susiformavusius teisinius santykius, išnagrinėjant nereikšmingos valstybės pagalbos teikimo kriterijus ir SVV subjekto, de minimis pagalbos gavėjo, požymius; atlikti finansų inžinerijos priemonės „Verslumo skatinimas“ analizę bei išnagrinėti pagrindines priežastis, įtakojančias priemonės „Verslumo skatinimas“ lėtą įgyvendinimą bei pateikti siūlymus, galinčius aktyvinti Verslumo skatinimo fondo lėšų įsisavinimą Siekiant iškelto tikslo uždavinių įgyvendinimui naudoti teisinių dokumentų, mokslinės literatūros analizės, statistinių duomenų analizės bei stebėjimo, ekspertinio vertinimo ir anketinės apklausos duomenų analizės metodai. Priemonė „Verslumo skatinimas“ prieinama, tinkama ir patraukli galimybė smulkaus ir vidutinio verslo subjektui gauti nereikšmingą de minimis valstybės pagalbą, tačiau Verslumo skatinimo fondo lėšų įsisavinimą trikdo subjektyvių ir objektyvių priežasčių buvimas, kurį lemia tiek pagalbos gavėjo požymiai, tiek ir priemonės įgyvendinimo bei finansinio tarpininko nustatyti reikalavimai. Efektyvesnį Verslumo skatinimo fondo lėšų įsisavinimą galėtų aktyvinti verslumo žinių sklaida prioritetinėse grupėse bei nukreipiant į regionuose steigiamas įmones, taipogi, priemonę įgyvendinančių institucijų ir įstaigų bendri sprendimai, kurių pagrindu būtų galimybė finansinę valstybės pagalbą panaudoti platesnės paskirties išlaidoms apmokėti bei sukurtos papildomos pagalbos formos, kurios suteiktų didesnį tiesioginės valstybės pagalbos naudos gavimą.

State aid to business is inevitable policy instrument, which, depending on the circumstances of the market, in some cases is the only opportunity for business development. Member States use various support measures to endeavour the promotion of small and medium-sized businesses, but the delivered aid is strictly controlled by the competition law norms, since the financial aid may create unequal conditions for operation of economic entities and distort the competition. Part 1 of article 107 of The Treaty on the Functioning of the European Union (TFEU) determines the criteria of state aid which is prohibited and incompatible with the general market. Prohibited state aid for business is when it is provided from public sources and delivers exceptional economic benefit for a particular group of economic operators, and this leads to the distortion of market or affects trade between Member States. However, the state aid is essentially not forbidden and, in accordance with the requirement and procedural rules, can be given as horizontal, regional or sectoral state aid. European Commission identifies negligible de minimis state aid, which does not affect trade between the Member States if they meet the specific criteria. De minimis state aid to small and medium-sized businesses is provided through the implementation of financial engineering instruments. One of these measures is the “Promotion of entrepreneurship”, which is currently being implemented by enabling the SME entity to gain access to the complex de minimis state aid, combining its receipt to training and consulting to acquire the business knowledge. This final thesis reveals the concept of state support for business, criteria for the prohibited state aid, discusses the types of state aid compatible with the general market, and analyses the legal regulations that are formed on the basis of the provision of de minimis state aid, along with the analysis of their substantial aspects – de minimis assistance criteria and the characteristics of the SME entity, the recipient of the de minimis state aid instrument Entrepreneurship Promotion Fund. The aim of work is to analyze the criteria for the provision of de minimis state aid for business and analyse the aspects of the Entrepreneurship Promotion Fund as a de minimis state aid instrument implemented by the financial engineering instrument "Promotion of Entrepreneurship". The following tasks were raised for this purpose: to reveal the concept of state aid compatible the general market, to analyse the legal relations that are formed on the basis of delivery of de minimis state aid through the analysis of the criteria for the delivery of insignificant state aid and the characteristics of the SME entity – a beneficiary of de minimis aid; to perform analysis of the financial engineering instrument "Promotion of Entrepreneurship" and analyse the main reasons affecting the slow implementation of the "Promotion of Entrepreneurship" instrument and presenter commendations that could activate the assimilation of the funds from the Entrepreneurship Promotion Fund In order to achieve the objective, the methods of analysing legal documents, scientific literature, statistical data and monitoring, expert evaluation and questionnaire survey were used to implement the tasks. The instrument "Promotion of Entrepreneurship" is available, suitable and attractive option for a small and medium-sized businesses to gain access to an insignificant de minimis state aid, but the assimilation of the funds of the Entrepreneurship Promotion Fund are prevented by subjective and objective reasons which are determined bold by the characteristics of the aid beneficiary and the requirements set for the instrument implementation and by the financial intermediary. The most effective assimilation of the funds of Entrepreneurship Promotion Fund could be activated by the dissemination of entrepreneurial knowledge among priority groups and directing them to combine established in the regions, also, common solutions between the institutions and authorities implementing the measure, based on which it would be possible to use that financial state aid for payment of wider purpose expenses and creating additional forms of aid which might enable greater benefits from the direct state aid.