Kaltinimo keitimas apeliacinės instancijos teisme

Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-1432.

Šio magistro baigiamojo darbo tikslas buvo sistemiškai išanalizavus asmens teisės žinoti, kuo jis kaltinamas ir kaltinimo keitimo teisme teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nustatyti problemas, kylančias dėl kaltinimo keitimo apeliacinės instancijos teisme ir bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui taikant BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio nuostatas. Šiam tikslui pasiekti buvo analizuojamas asmens teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, turinys, nustatyti ir ištirti kaltinimo keitimo teisme probleminiai aspektai kaltinamojo teisių užtikrinimo kontekste bei įvertintas apeliacijos principų ir galimybės sunkinti gynybos padėtį grąžinant bylą iš apeliacinės į pirmąją kaltinimo pabloginimui santykis (dermė). Atliktas empirinis tyrimas, kurio metu buvo analizuotos penkerių metų apeliacinio teismo nutartys, kuriose buvo priimtas sprendimas grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui dėl galimo asmens teisinės padėties pabloginimo, kuris atskleidė kasacinio teismo formuojamos praktikos nuoseklumą ir tam tikrus probleminius aspektus taikant BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunkčio nuostatas apeliacinės instancijos teismuose.

The aim of this master's thesis was to systematically analyze the legal regulation and judicial practice of a person's right to know what he is accused of and the change of accusation in court, to determine the problems arising from the change of accusation in the court of appeal and also the return of the case to the court of first instance for examination by the application of Article 326, paragraph 1, point 4 of the Criminal Procedure Code the provisions of subparagraph „d“. To achieve this goal, the content of a person's right to know who is accused was analyzed, the problematic aspects of changing the charge in court were identified and investigated in the context of ensuring the rights of the accused, and the relationship (harmony) between the principles of appeal and the possibility of complicating the defense situation by returning the case from the appeal to the first for the worsening of the charge was assessed. An empirical study was conducted, during which five years of appeals court rulings were analyzed, in which the decision was made to return the case to the trial court for consideration due to the possible deterioration of the legal status of the person. The research revealed the consistency of the practice formed by the Supreme Court and certain problematic aspects in the application of the provisions of this legal norm in the courts of appeal.