Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo proceso Lietuvoje analizė

Darbo aktualumas ir tiriamoji problema. Pacientų teisių apsauga yra viena pamatinių šiuolaikinės sveikatos teisės sričių, nes ji tiesiogiai susijusi su asmens sveikata, gyvybe ir orumu. Viena svarbiausių paciento teisių gynimo priemonių yra teisė reikalauti žalos atlyginimo tais atvejais, kai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui padaroma žala. Temos aktualumą ypač sustiprina tai, kad nuo 2020 m. Lietuvoje pradėtas taikyti „žalos be kaltės“ modelis, iš esmės pakeitęs ankstesnę įrodinėtąja kalte grįstą sistemą. Tačiau, nepaisant naujojo teisinio reguliavimo siekio užtikrinti greitesnį ir pacientui prieinamesnį procesą, praktikoje kyla neaiškumų dėl medicininių aplinkybių vertinimo, ekspertinių išvadų reikšmės bei sprendimų pagrįstumo. Trūksta kompleksinių tyrimų, analizuojančių realų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimų priėmimo procesą bei praktines problemas, su kuriomis susiduria proceso dalyviai. Tyrimo tikslas – išanalizuoti pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo procesą Lietuvoje. Tikslui pasiekti buvo suformuoti šie uždaviniai: 1. Apžvelgti pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo teorinius pagrindus: principus, sampratą ir civilinės atsakomybės ypatumus. 2. Išanalizuoti pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo modelį ir jo raidą Lietuvoje. 3. Išnagrinėti pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo proceso Lietuvoje organizavimą. 4. Ištirti, kaip praktikoje vertinamas pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo procesas Lietuvoje, ir identifikuoti kylančias problemas. Tyrimo metodologija. Magistriniame darbe taikomas kokybinis tyrimas, pagrįstas pusiau struktūruoto ekspertinio interviu metodu. Tyrimo dalyviais pasirinkti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys žalos nustatymo procese: Komisijos nariai, gydytojai ir teisininkai (iš viso 8 informantai). Surinkti duomenys analizuoti taikant teminę turinio (content) analizę, išskiriant esmines kategorijas, susijusias su sistemos vertinimu, teisinio reguliavimo spragomis bei poveikiu medicinos praktikai. Tyrimo rezultatai. Teorinė analizė atskleidė, kad „žalos be kaltės“ modelis yra orientuotas į paciento saugumą ir klaidų prevenciją, tačiau jo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo institucinio pasitikėjimo kultūros bei adekvačių sistemos išteklių. Empirinis tyrimas parodė, kad šiuo metu Lietuvoje modelis išgyvena natūralų adaptacijos etapą: nors procesinė našta pacientui pastebimai palengvėjo, o išmokamų kompensacijų suma 2024 m. viršijo 1,6 mln. eurų, praktikoje vis dar jaučiama civilinės atsakomybės logika pagrįsta vertinimo inercija. Ekspertai, vertindami atvejus, vis dar prioritetą teikia „neteisėtumo“ paieškoms, o procedūrinis svoris persikėlė į sudėtingą medicininį- ekspertinį vertinimą, kuriame trūksta vieningos „neišvengiamos žalos“ kriterijų interpretacijos. Tyrimas taip pat išryškino poveikį medikų bendruomenei – išliekantis poreikis didinti procedūrinį saugumą pasireiškia gynybinės medicinos apraiškomis, kai gydytojai, bijodami poveikio licencijai, pildo itin detalią, apsidraudžiamąją dokumentaciją. Be to, identifikuotas kritinis klaidų prevencijos ir grįžtamojo ryšio vakuumas: nustatyta žala dažniausiai negrįžta į gydymo įstaigas kaip mokomoji medžiaga, todėl sistema labiau veikia kaip kompensacinis aparatas, o ne kokybės gerinimo įrankis. Pastebimas ir šalių interesų disbalansas, kurį stiprina Valstybinės ligonių kasos (VLK) praktika ginčyti Komisijos sprendimus teismuose, paliekant pacientą be reikiamos teisinės paramos sudėtingame biurokratiniame mechanizme. Pagrindinės išvados ir siūlymai. Darbe daroma išvada, kad Lietuvos modelis sėkmingai atlieka pirminę kompensavimo funkciją ir turi didelį potencialą ateityje tapti visaverčiu saugumą didinančiu įrankiu. Siekiant didinti sistemos efektyvumą, pateikiamos rekomendacijos dėl kompensacijų (balų vertės) indeksavimo, privalomo klaidų analizės bei grįžtamojo ryšio mechanizmo integravimo gydymo įstaigose bei teisinio atstovavimo išlaidų kompensavimo pacientams, siekiant nuosekliai priartėti prie aukščiausių pacientų saugumo standartų.

Relevance of the Work and Research Problem. The protection of patient rights is one of the fundamental areas of modern health law, as it is directly related to individual health, life, and dignity. One of the most important means of defending patient rights is the right to claim compensation for damages in cases where a patient is harmed during the provision of personal health care services. The relevance of the topic is particularly reinforced by the fact that since 2020, a „no- fault“ damage model has been applied in Lithuania, fundamentally changing the previous system based on proven fault. However, despite the new legal regulation's aim to ensure a faster and more accessible process for patients, uncertainties arise in practice regarding the assessment of medical circumstances, the significance of expert conclusions, and the validity of decisions. There is a lack of comprehensive research analyzing the actual decision-making process of the Commission for the Determination of Damage to Patients' Health and the practical problems faced by the participants in the process. Research Aim – to analyze the process of determining damage caused to patients' health in Lithuania. To achieve this aim, the following objectives were formulated: 1. To review the theoretical foundations of compensation for damage to patients' health: principles, concept, and peculiarities of civil liability. 2. To analyze the model of compensation for damage to patients' health and its development in Lithuania. 3. To examine the organization of the process for determining damage to patients' health in Lithuania. 4. To investigate how the process for determining damage to patients' health is evaluated in practice in Lithuania and to identify emerging problems. Research Methodology. The Master’s thesis applies a qualitative research approach based on the semi-structured expert interview method. The research participants selected were individuals directly involved in the damage determination process: Commission members, doctors, and lawyers (a total of 8 informants). The collected data were analyzed using thematic content analysis, identifying key categories related to the evaluation of the system, gaps in legal regulation, and the impact on medical practice. Research Results. Theoretical analysis revealed that the "no-fault" model is focused on patient safety and error prevention, but its success directly depends on a culture of institutional trust and adequate systemic resources. Empirical research showed that the model in Lithuania is currently undergoing a natural stage of adaptation: although the procedural burden on the patient has lightened noticeably and the amount of compensation paid in 2024 exceeded 1.6 million euros, evaluation inertia based on civil liability logic is still felt in practice. Experts, when evaluating cases, still prioritize the search for "unlawfulness" and the procedural weight has shifted to a complex medical- expert assessment, which lacks a unified interpretation of the "unavoidable damage" criteria. The research also highlighted the impact on the medical community – the persistent need to increase procedural safety manifests as appearances of defensive medicine, where doctors, fearing an impact on their licenses, fill out extremely detailed, insurance-oriented documentation. Furthermore, a critical vacuum of error prevention and feedback was identified: determined damage most often does not return to health care institutions as educational material; therefore, the system acts more as a compensatory apparatus than a quality improvement tool. An imbalance of interests between the parties is also observed, reinforced by the practice of the National Health Insurance Fund (VLK) to challenge the Commission's decisions in court, leaving the patient without the necessary legal support in a complex bureaucratic mechanism. Main Conclusions and Proposals. The thesis concludes that the Lithuanian model successfully performs its primary compensation function and has great potential to become a full- fledged safety-enhancing tool in the future. In order to increase the efficiency of the system, recommendations are provided for indexing compensation (point value), integrating a mandatory error analysis and feedback mechanism in health care institutions, and compensating legal representation costs for patients to consistently approach the highest standards of patient safety.